Savanorių trūksta mažesnių rajonų ligoninėse: „Kviečiame ir skeptikus, kurie niekuo netiki. Juk jūs drąsūs“

Pagalbos medikams reikia ne tik „kovidiniuose“ skyriuose, taip pat kituose skyriuose, reikia jos ir globos namuose. Darbai čia – patys įvairiausi. Išvalyti palatas, darbuotis skalbykloje, pamaitinti tuos, kurie patys pavalgyti negali, padėti apversti sergantį žmogų ant kito šono.

Reikia pagalbinių darbuotojų

„Situacija prasta. Iki vakar turėjome du savanorius, nors ir skelbėme feisbuke, kreipėmės į žmones per vietinę televiziją. Prašom pagalbos. Bet gyventojai reaguoja vangiai. Kodėl – nežinau.

Tiesa, vakar mačiau dar tris paraiškas norinčių savanoriauti. Tad turėsime penkis. Įdomu tai, kad keturi iš jų – vyrai. Vienas – rajono tarybos narys. Gal kažkaip užaktyvinsim savanorius?“ – 15min sakė Marijampolės ligoninės direktorius Mantas Čėsna.

70 vadinamųjų kovidinių lovų turinčioje Marijampolės ligoninėje pirmadienį buvo užpildytos 64, o iš 7 vietų reanimacijoje laisva tik viena.

„Pagal žmonių srautą priėmimo skyriuje nematau, kad situacija kol kas gerėtų“, – sakė M.Čėsna.

Prašau, skeptikai, juk jūs drąsūs, jūs netikit niekuo. Ateikit, pažiūrėkit, išdrįskit įžengti į ligoninę.

Įstaigos vadovui kiek keista dėl tokio vangaus žmonių požiūrio. Kodėl kitokia situacija didžiuosiuose miestuose, kur žmonės padeda medikams, tačiau ji visiškai priešinga mažesniuose? Galbūt tai lemia ir tai, jog didmiesčiuose pats požiūris į savanorystę yra kitoks – tarsi labiau ūgtelėjęs.

„Kreipiuosi ypač į tuos, kurie skeptikai. Labai norėčiau, kad tie žmonės ateitų ir pamatytų, pabūtų nors pusdienį. Pamatytų, kaip vyksta darbas, kokios būklės pacientai, su kuo susiduria medicinos personalas. Prašau, skeptikai, juk jūs drąsūs, jūs netikit niekuo. Ateikit, pažiūrėkit, išdrįskit įžengti į ligoninę. Gal tada ir mąstymas pasikeis“, – kalbėjo M.Čėsna.

Panevėžio ligoninės COVID-19 skyrius iš arti

+64

Marijampolės ligoninė savanorių ieško pagalbiniams darbams: padėti slaugytojams, apversti ligonius, jei žmogus sunkiai vaikšto – palydėti iki tualeto, išnešioti kraujo tyrimus, surinkti skalbinius, juos išvežti į skalbyklą, valyti patalpas.

Pasak M.Čėsnos, kaip ir visoje Lietuvoje, čia taip pat stinga ir medicinos personalo, tačiau papildomai dirbančių medikų įstaiga nė nesitiki rasti – sudėtinga situacija visoje Lietuvoje.

Savanorių trūksta ir Panevėžyje

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje šiuo metu dirba septyni savanoriai, kurie ligoninės personalui padeda atlikti įvairius pagalbinius darbus.

„Žinoma, būtų džiugu, jei savanorių sulauktume daugiau – pagalbos įvairiuose darbo baruose labai trūksta“, – sakė ligoninės atstovas Vytautas Riaubiškis.

Šiuo metu Panevėžio ligoninėje gydomi 142 COVID-19 sergantys pacientai, iš kurių 19 – Reanimacijos ir intensyviosios pagalbos skyriuje, 9 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

R.Ančerevičiaus nuotr./Panevėžio ligoninės COVID-19 skyrius

Alytuje pasisiūlė vienas savanoris

Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės vadovas Artūras Vasiliauskas minėjo, jog į ligoninę kreipėsi vienas savanoris. „Žadėjo pirmadienį ateiti. Mums reiktų žmogaus darbui skalbykloje“, – sakė A.Vasiliauskas.

Vis tik labiausiai čia reikia ne pagalbinių darbuotojų, o medicinos personalo. Tačiau tokia situacija visoje Lietuvoje. Be to, ligoninėje medicinos personalo trūko ir prieš pandemiją.

Medikai dirba itin emociškai įsitempę, tad kiekvienas dėmesys – kad ir mažas – yra labai svarbus.

Alytaus ligoninės vadovas sako, kad medicinos darbuotojams svarbi ir kita parama – yra kas pasirūpina maitinimu, pasiūlo kavos, siūlo finansinę pagalbą įsigyjant apsaugos priemones ar medicinos įrangą: „Medikai dirba itin emociškai įsitempę, tad kiekvienas dėmesys – kad ir mažas – yra labai svarbus.“

Šiaulių ligoninė: mums nepavyko

Tuo tarpu Respublikinės Šiaulių ligoninės patirtis – kiek kitokia. Įstaiga buvo viena pirmųjų, kurie kreipėsi į visuomenę prašydama padėti dirbti su COVID-19 sergančiais pacientais.

„Mums nepavyko. Kai pirmą kartą kreipėmės, viena moteris atsiliepė. Bet jau kitą dieną pasakė, kad ne, nes pasikeitė planai. Po vienos dienos pabuvimo savanoriavimą nutraukė“, – sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Sigita Klimavičienė.

Žmogui, kuris pirmą kartą ateina į tokią aplinką, savanorystė gali pasirodyti ir per sunki.

Tomo Preikšos nuotr./Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos darbuotojų kasdienybė karantino metu

„Jei žmogus neturėjo jokio sąlyčio su medicina asmeniniame gyvenime, nebuvo nieko slaugęs ir jam tai – nauja patirtis, tokiems žmonėms čia yra sunku. Nors mes nieko sudėtingo neduodame – paprasčiausias patalpų valymas, dezinfekavimas, pagalba pacientą verčiant, jį lydint, jeigu reikia – palydėti į diagnostinius kabinetus. Tokie darbai. Viena moteris, kuri buvo įdarbinta, taip pat po dienos iš darbo išėjo“, – sakė pašnekovė.

S.Klimavičienė sako, kad nors žmonės kreipiasi dėl savanorystės, neretai būna, kad pradėjus kalbėtis kalba pasisuka apie atlygį – jie nori ne savanoriauti, o gauti už tai užmokestį.

„Taip ir būdavo – prašyme buvo žodis savanorystė, o kai pradedi kalbėti, žmogus norėtų algos. Tai tada ne apie savanorystę reikia kalbėti, o apie įdarbinimą“, – sakė S.Klimavičienė.

Sulaukė „antikovidininkų“ skambučių

S.Klimavičienė savanoriauti pataria tikrai apsisprendusiems žmonėms, o ne pagautiems pirminio impulso.

Mat ligoninės personalas ne tik turi žmones apmokyti, tačiau prieš tai jiems atliekamas COVID-19 testas, taip pat reikia žinių, kaip teisingai užsivilkti aprangą, kaip ją nusivilkti.

„Tu užgaišti laiko apmokydamas žmogų, pagaliau – naudojamos ir aprangos“, – kalbėjo ligoninės atstovė.

Jokių specialių reikalavimų savanoriams nėra.

Pasak S.Klimavičienės, jokių specialių reikalavimų savanoriams nėra. „Tik kad tai būtų protingas žmogus, suprantantis, ko atėjo į ligoninę. Jei atėjo rimtai nusiteikęs – kad neišsigąstų ir nepabėgtų“, – sakė S.Klimavičienė.

Kai paskelbė, jog ieško savanorių, ligoninė sulaukė ir „antikovidininkų“ skambučių: „Iš karto pradeda kalbėti apie savanorystę, o paskui klausinėja tokių dalykų, kurių nereiktų žinoti. Tada piktai apkaltina mus, kad slepiame informaciją.“

S.Klimavičienė sako, kad nepaisant tokios patirties, savanorių pagalbos prašys: „Kai planuosim skiepijimus, reiktų savanorių patalpų valymui. Žiūrėsime, ar pavyks, ar žmonės bus pasiryžę ateiti ir padėti.“

COVID-19 skyrius Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje

Turi savanorių rezervą

Visai kitokia situacija yra Kaune. LSMU Kauno ligoninės vyr. komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas sako, kad ligoninėje savanoriauja daugiau kaip 20 savanorių, o per šią savaitę bus priimti dar keli.

„Taip pat labai padeda šauliai, kurie kasdien vakarais nuo 19 val. budi per naktį, atsiunčia po du žmones.

Visi savanoriai labai padeda atlikti pagalbinius darbus, pervežti ligonius, su tyrimų mėginiais, atlieka kitus svarbius pagalbinius darbus. Žmonės domisi, turime jų duomenų bazę, kur užregistravę apie 80 žmonių. Visų iškart kviesti neskubame, nes tai yra atsakingas darbas, reikia išklausyti instruktažą, vertiname pačiu savanorių galimybes, motyvaciją, patirtį“, – sakė S.Tvirbutas.

Sauliaus Tvirbuto nuotr./COVID-19 gydymas LSMU Kauno ligoninėje

Pirmadienio duomenimis, ligoninėje gydoma 231 COVID-19 ligonių, daugiausiai čia jų gali būti 240: „Tai yra mūsų personalo galimybių riba. Dar kelios dešimtys susirgusių COVID-19 yra izoliuoti kituose padaliniuose, kur jie gydomi dėl kitų ligų.

Tiek daug sunkių ligonių vienu metu nebuvo per visą šios įstaigos istoriją. Daugumai reikia deguonies terapijos, kitiems jos gali bet kada prireikti. Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje gruodžio 21 d. buvo 11 ligonių, kuriems reikalinga plaučių ventiliacija. Sunkiausius ligonius reanimacijoje dar gydo LSMU Kauno klinikos. Šiuo metu serga ir 237 LSMU Kauno ligoninės darbuotojai.“

Koronaviruso ligonių gydymas LSMU Kauno ligoninėje

+11

Ieško savanorių Kaune, Alytuje, Panevėžyje

Lietuvos Raudonojo kryžiaus duomenimis, šiuo metu savanorystei yra užsiregistravęs 1051 žmogus.

Lietuvos Raudonasis Kryžius, reaguodamas į COVID-19 plitimą ir sunkią padėtį Lietuvos ligoninėse, kviečia tapti savanoriais ir padėti medicinos įstaigoms, senelių globos namams, žmonėms, esantiems izoliacijoje. Savanoriauti kviečiami tie, kurie pastarąsias dvi savaites nebuvo užsienyje, nebendravo su užsikrėtusiais ir nejaučia ligos simptomų.

„Nuo gruodžio 24 dienos pagalbą pradėsime teikti Santarų klinikoms. Nuo sausio 1 dienos Antakalnio ir Lazdynų ligoninėms Vilniuje. Vėliau plėsimės į kitus miestus. Dabar labiausiai ieškome savanorių Kaune, Panevėžyje ir Alytuje“, – sakė Lietuvos Raudonojo kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

Iš pokalbių telefonu su besiregistruojančiais savanoriais susidaro įspūdis, jog tai – ypatingai motyvuoti padėti kitiems žmonės.

Keli žmonės minėjo, kad yra netekę savo artimų žmonių dėl šios ligos ir nori prisidėti padėdami kitiems.

„Daugelis jų minėjo, kad sustojus jų pagrindinėms veikloms, turėdami atostogų, nori prasmingai praleisti laisvą laiką ir padėti gydytojams nors mažais darbais.

Beveik visi kalbinti sakė, kad negali nereaguoti, nes situacija labai sudėtinga, save laiko pilietiškais, atsakingais žmonėmis. Dalis jų turi pažįstamų gydytojų ir nori bent taip juos saugoti nuo perdegimo ir nuovargio. Keli žmonės minėjo, kad yra netekę savo artimų žmonių dėl šios ligos ir nori prisidėti padėdami kitiems.

Dalis – jau persirgę, tad drąsiau registravosi. Daugelis pasiruošę labai lanksčiai derintis prie pagalbos poreikių, dėl to, kad negalės lankyti artimųjų, pasiryžę dirbti per visas šventes, net naktį“, – pasakojo K.Meidė.

Savanoriai kviečiami registruotis ir toliau, užpildant anketą.