Vaistai vis dar vartojami neracionaliai
Neseniai atlikto rinkos tyrimų bendrovės „Spinter“ tyrimo duomenimis, 61 proc. sergančiųjų vartoja 2–3 skirtingus preparatus vienu metu, dar 5 proc. – keturis ir daugiau skirtingų preparatų. Tik 28 proc. respondentų teigė, kad jiems pakanka vieno vaisto.
Vis dar dažnai pasitaiko, kai žmonės patys sprendžia, kokius vaistus pirkti. Geriausiu atveju jie pasitaria su vaistininku, bet ne su gydytoju. Pavyzdžiui, ta pati apklausa parodė, kad net 55 proc. gyventojų, pajutę peršalimo simptomus, pirmiausia gydosi patys.
Tuo tarpu Pasaulinė sveikatos organizacija yra paskelbusi, kad daugiau kaip pusė vaistų vartojami neracionaliai, o kas antras pacientas nesilaiko gydymo rekomendacijų.
Jeigu vartojate bent du skirtingus vaistus, dėl jų suderinamumo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku
Specialistai įspėja, kad jeigu vartojate bent du skirtingus vaistus, dėl jų suderinamumo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, kadangi, pasaulinės statistikos duomenimis, dėl vaistų nesuderinamumo kyla apie 6 proc. visų sveikatos sutrikimų. Apie 20–30 proc. pavojingų vaistų derinių sudaro receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimas vienu metu, t.y. kai pats pacientas prie gydytojo skirto vaisto savo iniciatyva vartoja papildomą preparatą.
Pavojai, kurie kyla vartojant skirtingus vaistus vienu metu
Vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ vadovė Daiva Žaromskienė taip pat sutinka, kad vaistų vartojimo srityje kartais trūksta pacientų sąmoningumo.
„Kita bėda, kad mūsų žmonės įpratę dėl kiekvienos smulkmenos, kad ir menko galvos skausmo, iš karto gerti tabletę ir nepastebi, kaip ant pusryčių stalo susidaro visa sauja vaistų, kuriuos jis geria nuo įvairių negalavimų. Deja, toks tablečių kiekis ne visada duoda tą rezultatą, kurio tikisi pats žmogus. Juolab kad skirtingi vaistai turi skirtingą poveikį. Pavyzdžiui, žmogus geria vaistus dėl inkstų negalavimo, bet jie gali didinti ar mažinti kraujo spaudimą.
Jei žmogus dar turi problemų ir su kraujo spaudimu, jam tenka gerti kraujospūdį reguliuojančius vaistus. Tačiau jie neveikia, o žmogus nesupranta, kad spaudimas išsireguliavo dėl vaistų nesuderinamumo, todėl ima dar vieną tabletę. Taip nutinka, kai žmogus vaistus geria savo iniciatyva, nepasitaręs su gydytoju arba vaistininku. Todėl siūlyčiau vis dėlto apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, parodyti jam vaistus, kuriuos geriate, ir pasitarti, kurie vaistai yra būtinai reikalingi, kuriuos iš tiesų turėtų gerti kiekvieną dieną, o kuriuos – retai, tik pasireiškus tam tikriems simptomams“, - svarstė pašnekovė.
Pasak D.Žaromskienės, taip pat būtina atidžiai perskaityti vaisto pakuotės lapelį – kokius pašalinius poveikius jis gali turėti, su kuriomis ligomis ar vaistais nedera.
„Būkite aktyvūs savo sveikatos atžvilgiu, stebėkite savo organizmą. Pavyzdžiui, jei suskaudo galvą, galbūt nebūtina iš karto griebtis tabletės. Pabandykite išeiti pasivaikščioti į gryną orą. Tam tikrai atvejais vaistų išvengti padeda sveika mityba, darbo ir poilsio režimo suderinimas. Jei be vaistų vis dėlto neišsiverčiate, aktyviai išsiklausinėkite gydytojo ar vaistininko apie jų poveikį, vartojimo būdą“, - patarė pašnekovė.
Antibiotikai veiksmingi tik gydant infekcijų sukeltus negalavimus ir visiškai nepadeda virusinio susirgimo atveju.
Kada antibiotikai nepadeda
Dar viena opi problema susijusi su per dideliu antibiotikų vartojimu. Nors oficialiai šių vaistų be recepto įsigyti negalima, apklausų duomenimis, net 22 proc. Lietuvos gyventojų bent kartą gyvenime savarankiškai gydėsi antibiotikais. Vis dar gaji nuostata, kad antibiotikai gydo virusus ir padeda sergant gripu. Tačiau antibiotikai veiksmingi tik gydant infekcijų sukeltus negalavimus ir visiškai nepadeda virusinio susirgimo atveju.
Daugelis mano, kad išsaugojus šių vaistų likučius po ligos, juos galima išgerti susirgus kitą kartą, tačiau antibiotikai yra tokia vaistų grupė, kuri turi būti skiriama konkrečiai infekcijai gydyti. Vartodamas antibiotikus savavališkai žmogus gali tik pabloginti savo sveikatos būklę. Be to, vystosi bakterijų atsparumas, ir ligoniui prireikia vis stipresnių antibiotikų.
Dar viena bėda, kad žmonės dažnai, vos tik pasijutę geriau, yra linkę savavališkai nutraukti antibiotikų vartojimą. Jei antibiotikus vartojame per trumpai, mikroorganizmai ne žūsta, bet prisitaiko, pakeičia savo ląstelės struktūrą taip, kad vėliau tos pačios rūšies antibiotikas jų neveikia, jie net ima naudoti antibiotiką kaip maisto medžiagą. Pacientai pasirinkę neteisingą gydymo trukmę, t.y. sutrumpinę antibiotikų gydymo kursą ir nepaisantys gydytojo rekomendacijų, mažina antibiotikų veiksmingumą.
Kodėl antibiotikus reikia vartoti atsakingai
Daugelį metų antibiotikai padėdavo išgydyti gyvybei pavojingas infekcijas, tačiau pastaraisiais metais netinkamas antibiotikų vartojimas paskatino antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Kiekvieną kartą, kai vartojame antibiotikus, jautrios bakterijos yra sunaikinamos, o atsparios – lieka ir dauginasi.
Atsparių bakterijų atsiradimas – rimta visuomenės sveikatos problema, nes atsparios bakterijos lengvai plinta visuomenėje – perduodamos šeimos nariams ir kitiems žmonėms.
Todėl antibiotikus reikia vartoti tik tada, kai jie yra būtini ir tik gydytojui paskyrus, nes tik gydytojas gali nustatyti diagnozę ir paskirti veiksmingiausią preparatą. Taip pat būtina laikytis gydytojo nurodymų dėl vartojimo.
Specialistai įspėja, kad antibiotikų negalima vartoti sergant ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu (gali pasireikšti priešingas poveikis), esant šaltkrėčiui (antibiotikai nemažina temperatūros ir nepalengvina skausmų), sutrikus žarnyno veiklai, taip pat nėščiosioms.
