„Mes galime drąsiau sakyti, kad savižudybių skaičius Lietuvoje iš tiesų mažėja, ir tai vyksta nuo 2000-ųjų. Matyti reikšmingi pokyčiai. Jeigu prieš 20 metų Lietuvoje buvo fiksuojamos 45 savižudybės 100 tūkst. gyventojų, tai dabar jis yra mažesnis nei 20 savižudybių 100 tūkst. gyventojų. T.y. savižudybių skaičius sumažėjo daugiau nei 2 kartus“, – kalbėjo psichoterapeutas Paulius Skruibis penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje.
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ inicijuotas renginys buvo skirtas Pasaulinei savižudybių prevencijos dienai, kuri minima rugsėjo 10 d.
Apžvelgdamas statistiką, jis paminėjo vykstančius ir kitus svarbius pokyčius. Vienas iš tokių – kad mažėja atotrūkis tarp vyrų ir moterų savižudybių. Anksčiau vyrai Lietuvoje nusižudydavo maždaug 5 kartus dažniau nei moterys. Dabar šis skaičius yra sumažėjęs iki 3,9 karto.
„Savižudybių skaičius mažėja praktiškai visose amžiaus grupėse, išskyrus vieną – vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių grupėje. Čia turbūt vienas iš problematiškiausių dalykų, rodančių, kad tai, kas keičiasi visuomenėje – socialiniai veiksniai, savižudybių prevencijos veiklos – nepasiekia vyresnio amžiaus žmones“, – kalbėjo psichoterapeutas.
Kitas dalykas, nors savižudybių skaičius sumažėjo daugiau nei 2 kartus, bet jis vis dėlto išlieka didelis, lyginant Lietuvą su Europoje esančiu savižudybių skaičiumi.
„Mes neatsiliekame kartais, bet vis dėlto esame prie tų valstybių, kur nusižudo daugiausia žmonių. Per metus Lietuvoje vis dar nusižudo apie 500 žmonių. Tai yra daug“, – pažymėjo spaudos konferencijos dalyvis.
Per metus Lietuvoje vis dar nusižudo apie 500 žmonių. Tai yra daug.
Tiesa, P.Skruibio teigimu, vyresnio amžiaus žmonių savižudybės – ne tik Lietuvos problema. „Yra daug šalių, kur vyresnio amžiaus žmonės žudosi dažniau. Tai susiję su izoliacijos jausmu, kai vaikai užauga, kai nebedirbi, sumažėja socialinis ratas. Siekiant tai pakeisti, mes turime galvoti apie socialinės paramos tinklą.
Svarbu suvokti, kad 65 m. ir daugiau yra tas amžius, kai žmonės susiduria su sveikatos problemomis. Kas tada įvyksta? Žmonės pradeda jaustis našta savo artimiesiems. Jeigu mes šeimoms nepalengviname tos situacijos, kaip pasirūpinti tais žmonėmis, kai to jau reikia, tas žmogus gali rinktis savižudybę. Tas jausmas, rodo tyrimai, labai stipriai veikia. Pas mus ta pagalba tikrai nėra gerai išvystyta – reikėtų, kad artimiesiems nereikėtų mesti darbo, kad pasirūpintų žmonėmis”, – mintimis dalinosi psichologas.
Tai susiję su izoliacijos jausmu, kai vaikai užauga, kai nebedirbi, sumažėja socialinis ratas.
Dėmesys – žinioms, kurios padėtų atpažinti riziką
Vilniuje pastaraisiais metais savižudybių prevencijai skiriamas ypatingas dėmesys. Visuomenės sveikatos biure „Vilnius sveikiau“ organizuojami edukaciniai renginiai, užsiėmimai, nemokamos psichologo konsultacijos, mokymai specialistams ir žmonėms, kurie asmeniškai susidūrė su savižudybių tema arba tokią patirtį turėjo jų artimieji.
„Mūsų tikslas, kad kuo daugiau žmonių sugebėtų atpažinti savižudybės požymius. Apžvelgusi statistiką, nudžiugau pamačiusi, kad lyginant su 2022 m. pirmuoju pusmečiu, šiemet jau turime penkis kartus geresnį vaizdą. Vadinasi, programa veikia“, – sakė renginyje taip pat dalyvavusi Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė.
Jai pritarė ir P.Skruibis, pasak kurio, „jeigu žiūrėtume nuo 2016 m., savižudybių skaičiaus mažėjimas net didesnis Vilniuje nei bendrai Lietuvoje. Tam įtakos tikrai galėjo turėti pradėtos savižudybių prevencijos veiklos.“
Deja, kaip teigė Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau” l.e.p direktorė Aurelija Šiautkulienė, prevencinės programos kol kas sunkiai pasiekia didžiausioje rizikoje esančią grupę – vyresnius nei 65-eri metai žmones.
„Visuomenės sveikatos biuras organizavo senjorams skirtą psichikos sveikatos raštingumo veiklą. Bet žmonės į juos tiesiog neatvykdavo. Tai čia sritis, kurią reikia skatinti. Ieškoti kitų būdų, kaip juos pasiekti“, – kalbėjo A.Šiautkulienė.
Pagalba – ir artimiesiems
Psichoterapeuto P.Skruibio teigimu, savižudybės temoje svarbu išskirti dvi grupes – tai suicido krizėje atsidūręs žmogus ir jo artimieji. Abiems joms būtina suteikti pagalbą laiku.
„Kai yra savižudybės krizė, mes matome, kad artimasis blogai jaučiasi ir turi minčių apie savižudybė. Tada ieškome pagalbos – galbūt kažką esame girdėję, žinome. Tai sunku. Bet būna ir kita situacija, kai tai nėra krizė, bet artimasis ilgą laiką turi minčių apie savižudybę ir tai tęsiasi metus, du. Gyventi taip taip pat labai sunku, žmogus nuolat jaučia labai didelę įtampą. Tada svarbu galvoti, kaip padėti ne tik tam žmogui, kuris galvoja apie savižudybę, bet ir artimiesiems, nes jų emocinė sveikata taip pat nukenčia. Todėl minėtos pagalbos grupės labai svarbios“, – sakė psichikos sveikatos specialistas.
Stigma – vis dar barjeras gauti pagalbą
Rūpintis savo psichikos sveikata galima dalijantis savo jausmais, išgyvenimais su kitais žmonėmis – nors ir tokie pokalbiai neretai būna sudėtingi, jie iš tiesų yra gydantys ir realiai padedantys. Visgi neretai pritrūksta drąsos tai daryti tiek dėl savistigmos, tiek dėl stigminių nuostatų patiriančiųjų sunkumus atžvilgiu, kurios mūsų šalyje vis dar labai gajos, rašoma „Vilnius sveikiau“ pranešime žiniasklaidai.
„Vilnius sveikiau“ psichologė Inga Juodkūnė teigia: „Nors savižudybių prevencijos srityje matome progresą, tačiau žmonės, susidūrę su depresija, savižudybės rizika ar kitais psichikos sveikatos sunkumais susiduria ir su visuomenėje vyraujančiomis stigmomis kreiptis pagalbos, diskriminacija dėl savo būsenos ir kliūtimis gauti tinkamą pagalbą“.
Psichoterapinėje praktikoje matyti, kad ieškodami pagalbos žmonės vis dar baiminasi dėl to, kaip artimieji ar kolegos, darbdavys reaguos, kokios bus pasekmės, jei sužinos, kad lankosi pas psichikos sveikatos specialistą ar vartoja medikamentus.
Psichoterapinėje praktikoje matyti, kad ieškodami pagalbos žmonės vis dar baiminasi dėl to, kaip artimieji ar kolegos, darbdavys reaguos.
„Psichikos sunkumus patiriančiam žmogui būna sunku suprasti, kokia tinkamiausia jam pagalba, kokio specialisto jam reikia, kartais apskritai neatpažįsta, kad jau pagalba reikalinga. Tokiais atvejais svarbu ir aplinkinių jautrus reagavimas, paklausimas ar išklausymas, psichikikos sveikatos temų „normalizavimas“. Dėl to, kuo būsime atviresnė visuomenė ir drąsiai kalbėsime, dalinsimės vieni su kitais patyrimais ir žiniomis psichikos sveikatos srityje, tuo daugiau aiškumo ir vilties suteiksime tiems, kas ieško pagalbos“, – pabrėžia ir A.Šiautkulienė.
Pagalbos galimybių atsiranda vis daugiau
„Vilnius sveikiau“ nuo 2017 m. nuosekliai kasmet organizuoja visuomenei nemokamus mokymus, skirtus savižudybių prevencijai. Vieni jų – savižudybių prevencijos mokymai „safeTALK“. A.Šiautkulienė atkreipia dėmesį, jog „safeTALK“ mokymai skirti ne tik specialistams, tačiau visiems visuomenės nariams, norintiems išmokti atpažinti savižudybės riziką ir nukreipti tęstinės pagalbos. Biuras taip pat organizuoja nemokamus savižudybių intervencijos įgūdžių mokymus „ASIST“. Tai standartizuoti, interaktyvūs mokymai, kurie skirti visiems, norintiems išmokti suteikti pirmąją pagalbą apie savižudybę svarstantiems žmonėms.
Šių mokymų stiprybė, kad juos baigę, efektyvią pagalbą gali suteikti tiek psichikos sveikatos ekspertai, tiek neformalūs bendruomenių lyderiai. Taip pagalba bendruomenėje yra arčiau žmonių, yra daugiau savižudybės krizę atpažįstančių ir galinčių šioje srityje tinkamai reaguoti žmonių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Sulaukus teigiamo atsakymo į klausimą „Ar tu mąstai apie savižudybę?“ svarbiausia – nepalikti žmogaus ir palydėti iki specialisto, galinčio įvertinti pagalbos poreikius. Tokia pagalba prieinama visuose psichikos sveikatos centruose ir ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyriuose. Žmogui, esančiam savižudybės krizėje, tai pirmas būtinas žingsnis link krizės įveikimo.
Vilniuje 2023 m. pirmąjį pusmetį psichosocialinės rizikos vertinimas išaugo net 5 kartus, lyginant su 2022 m.
„Šiais metais reikšmingai didesniam skaičiui žmonių buvo vertinti pagalbos poreikiai: 2022 m. pirmąjį pusmetį psichosocialinės rizikos vertinimo atvejų skaičius siekė 83, tuo tarpu šiais metais pirmąjį pusmetį pagalbos poreikiai įvertinti net 474 savižudybės grėsmę patiriantiems žmonėms. Itin svarbu ir tai, kad žmonėms pradėta teikti tęstinė, specializuota pagalba. Įvedus šią naują paslaugą psichikos sveikatos centruose, net 126 vilniečiai šiais metais gavo taip reikiamas konsultacijas“, – pasakoja Vilniaus miesto vicemerė S.Bieliūnė.
Be sveikatos paslaugų poliklinikose ar ligoninėse pagalba yra prieinama ir emocinės paramos linijose, kitose nevyriausybinėse organizacijose, kurių paslaugas ar projektus Vilniaus miesto savivaldybė nuosekliai finansuoja įgyvendindama Vilniaus miesto savižudybių prevencijos 2021-2024 m. strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą.
Kviečia į renginius
Tyrimai rodo, kad per paskutinius 10 metų savižudybių skaičius kasmet Vilniuje, kaip ir Lietuvoje, nuosekliai mažėja: jei 2013 m. atvejų skaičius siekė 109, 2022 m. jų buvo 57. Nepaisant gerėjančios statistikos, vis dar kyla nemažai iššūkių dėl pagalbos suicidinių minčių turintiems, bandžiusiems žudytis, ar netekusiems artimojo dėl savižudybės žmonėms. Neretai tai susiję su kaltės, gėdos ar baimės jausmu kalbėti savižudybių tema.
Rugsėjo 10 d., minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ kviečia visuomenės narius kalbėtis apie sunkius jausmus, krizes gyvenime bei jų įveikimą.
Šių metų tema – „Padėk pamatyti šviesą“ yra skirta mažinti stigmą ir padrąsinti arba išdrįsti priimti pagalbą, kuri Vilniuje vis lengviau prieinama.
Rugsėjo 9 d. šalia Vingio parko estrados nuo 13 val. startuos jau neatsiejamas šios dienos akcentas – dviračių žygis. Taip pat nuo 13 val. iki 15 val. vyks partnerių mugė, bei ant Vingio estrados pievelės mėlynuose sėdmaišiuose įsitaisę lauks „Žvelk giliau“ ambasadoriai, kurie kvies drauge užmegzti šviesų pokalbį. O 15 val. popietę vainikuos gyva tinklalaidės (angl. podcast) transliacija: tinklalaidė „ai, viskas gerai“ kartu su „Vilnius Sveikiau“ psichologe Inga Juodkūne.
Daugiau informacijos apie renginius galite rasti www.vilniussveikiau.lt ir „Vilnius sveikiau“ socialinių tinklų paskyrose.
Daugiau informacijos apie pagalbą savižudybės krizėje esantiems žmonėms galite rasti: www.tuesi.lt. Savižudybės krizėje esantiems žmonėms pagalba teikiama telefonu, susitikus arba internetu.
