Ne dėl pinigų stygiaus ir ne dėl alkoholio
Mariaus Stričkos teigimu, ilgą laiką Lietuva neturėjo aiškios vizijos dėl savižudybių prevencijos, todėl tiesiog bėgome nuo problemos ir dėl šios priežasties turėjome tokį aukštą savižudybių lygį šalyje.
„Žinoma, lengviausia sakyti, kad mes nieko negalime padaryti, juk esame skurdžiai, viskas pasikeistų, jei taptume turtingi. Tačiau pagal savižudybių statistiką Pietų Korėja, kurios ekonomika yra viena stipriausių pasaulyje, yra antroje vietoje. Taigi šis argumentas netinka. Arba, tarkim, Graikijoje, išgyvenančioje didžiules ekonomines krizes, dešimt kartų mažiau žmonių žudosi nei Lietuvoje. Kaip matyti, ekonominė situacija yra problema, bet ne pagrindinė. Kaip ir alkoholis. Taip, tai rimta problema, bet ne pagrindinė“, – sakė Savižudybių prevencijos skyriaus vedėjas.
Siekiame, kad pirminės sveikatos priežiūros įstaigos po ketinimo nusižudyti suteiktų žmogui visą įmanomą pagalbą. Iš karto, o ne išplovę skrandį ar susiuvę ranką išleistų vieną namo.
Valstybinės institucijos atkreipė dėmesį
Pasak Valstybinio psichikos centro atstovo, Lietuvai yra visos sąlygos išsikapstyti iš „pirmaujančių“ pozicijų.
„Dabar yra puiki politinė aplinka, juk Prezidentė, pirmas aukštas valstybės pareigūnas, savižudybes įvardino kaip vieną iš šalies prioritetų. Yra ir politikų, pavyzdžiui, Mykolas Majauskas, kuris labai nuoširdžiai rūpinasi, kad ši tema nedingtų iš pirmųjų puslapių, t. y. kuo daugiau kalbėsime, tuo daugiau dėmesio ji susilauks. Seime atsirado savižudybių ir smurto prevencijos komisija, kuri priima labai svarbius sprendimus. Patvirtinta Lietuvos sveikatos programa 2014–2025 metams, kurios vienas iš tikslų yra sumažinti mirtingumą dėl savižudybių (nuo 31,03, tenkančio 100 tūkst. gyventojų 2012 m., iki 12,0 (2025 m.). Vyriausybės prioritetuose tai irgi yra, savivaldybės imasi kompleksinių programų, aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos. Taigi aš įsitikinęs, kad esame ambicinga tauta ir po kelerių metų situacija tikrai pasikeis“, – optimistiškai buvo nusiteikęs M. Strička.
Pirmi žingsniai
Jau yra žengta žingsnių, kurie, tikimasi, duos rezultatų.
„Kai žmogus patenka į kritinę situaciją, mes turime jam padėti pagarbiai, laiku atpažinti riziką. Kodėl tai svarbu? Statistika rodo, kad trys iš keturių nusižudžiusiųjų artimųjų matė, jog žmogui blogai, beveik pusė nusižudžiusių kalbėjo apie savo ketinimus, o trys ketvirtadaliai kreipėsi į sveikatos priežiūros sistemą, lankėsi pas savo šeimos gydytoją, – tvirtino M. Strička. – Vilniaus visuomenės sveikatos biuro iniciatyva veikia mokymų sistema „SafeTalk“, kuri plačiajai visuomenei ir specialistams padeda atpažinti savižudybės riziką ir nukreipti žmogų reikiamos pagalbos. Mūsų centre mokome suteikti pirmąją emocinę pagalbą pagal programą „Pirmoji pagalba esant savižudybės krizei“.
Savižudybių prevencijos skyriaus vedėjas sako, kad antrasis žingsnis – suteikti pagalbą žmogui iš karto – iš pradžių jam atrodė kaip utopija.
Lengviausia sakyti, kad esame skurdžiai, viskas pasikeistų, jei taptume turtingi. Tačiau Pietų Korėja, kurios ekonomika yra viena stipriausių pasaulyje, yra antroje vietoje pagal savižudybių statistiką.
„Tai bus didelis iššūkis, bet matau, kad bendromis sutelktomis pastangomis įmanoma kiekvienam kenčiančiam žmogui nedelsiant suteikti emocinę, psichologinę pagalbą. Labai svarbu, kad emocinės krizės ištiktam žmogui turėtume ką pasiūlyti ne vėliau, bet čia ir dabar. Dabar tos pagalbos yra, bet ji labai fragmentuota, – įsitikinęs M. Strička. – Siekiame, kad pirminės sveikatos priežiūros įstaigos po ketinimo nusižudyti suteiktų žmogui visą įmanomą pagalbą.
Iš karto, o ne išplovę skrandį ar susiuvę ranką išleistų vieną namo. Mokyklose turėtų atsirasti ir tinkamai veikti krizių valdymo komandos, Suomija, Švedija įrodė, kad jos puikiai gali funkcionuoti. Taigi pamažu judame prie sistemos, kurios centre yra žmogus. Tačiau, žinoma, nieko nepasieksime, jei negebėsime ir nenorėsime patys sau padėti“. Savo emocijomis“.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus visuomenės sveikatos biuro užsakymą. Turinys apmokėtas.
