Pandemijos akivaizdoje širdies ir kraujagyslių bei plaučių ligų prevencija kaip niekada aktuali, tad ne šiaip sau pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo kardiopulmoninio krūvio testas, puikiai pažįstamas profesionaliems sportininkams.
Kam ir kada jį vertėtų atlikti, o taip pat, kaip sportuoti, kad fizinis krūvis ne žalotų, o būtų naudingas sveikatai, su sporto medicinos gydytoja A.Lūžaite kalbėjomės 15min studijoje.
Testas gali suteikti daug informacijos
Kaip pastebi sporto medicinos gydytoja, žmonės ėmė labiau rūpintis savo sveikata. „Mūsų pacientai tikrai darosi vis sąmoningesni, konsultuojasi dėl sveikatos, tiriasi profilaktiškai ir sunegalavę, o kardiopulmoninis krūvio mėginys kaip tik gali suteikti daug vertingos informacijos. Sportuojantiems minėtas tyrimas atsako į klausimus apie individualias pulso zonas, koks sportininko pajėgumas ir ką daryti, jeigu tikslas – pagerinti savo sportinį rezultatą ar savijautą“, – vardijo gydytoja.
Ne sportininkams šis tyrimas gali pasitarnauti ir kardiologijoje, pulmonologijoje, vertinant širdies-kraujagyslių ir kvėpavimo funkcijas, ieškant skausmo krūtinėje ar dusulio priežasčių. Taip pat yra naudojamas reabilitacijoje vertinant gydymo efektyvumą.
Pasak A.Lūžaitės, atvykstant išsitirti širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo funkcijų kardiopulmoniniu testu reikės nusiteikti padirbėti: „Tyrimas reikalauja maksimalių ar submaksimalių paciento pastangų, tad svarbu, kad prieš jį žmogus būtų pailsėjęs, pakankamai atsigėręs, pavalgęs“.
Užduotis – minti dviračio pedalus
Paciento užduotis yra minti dviratį ar bėgti ant bėgimo takelio. Baltijos-Amerikos klinikoje šis tyrimas atliekamas ant dviračio ir pagrindinė užduotis – minti pedalus. Pacientui tenka būti su kauke, kuri matuoja kvėpavimo dujų sudėtį, bendrą ventiliaciją, o gydytojo funkcija yra stebėti kvėpavimo ir širdies funkcijos parametrus.
„Vienas svarbiausių – elektrokardiograma, kurioje stebimi pokyčiai: kaip keičiasi pulsas, ar neatsiranda širdies ritmo sutrikimų, širdį maitinančių kraujagyslių nepakankamumo požymių, nes elektrokardiogramoje iš tam tikrų parodymų galime įtarti, kad širdį maitinančios kraujagyslės susiaurėjusios, todėl į širdį patenka nepakankamai kraujo ir deguonies, o tai yra labai žalinga širdžiai“, – pasakojo sporto medicinos gydytoja.
Po Covid-19 ligos jaučiasi nevisiškai pasveikę
Pandemijos metu A.Lūžaitei tenka susidurti su pacientais, kurie, persirgę Covid-19 liga, skundžiasi širdies veiklos ir kitais sutrikimais. Ne visada tai pasitvirtina, tačiau reikia nustatyti priežastis, kodėl pacientams nepraeina maudžiantis pojūtis krūtinėje, širdis plaka neritmiškai ar išlieka dusulys. Kardiopulmoninis krūvio testas kaip tik ir gali padėti nustatyti, kokios priežastys šiuos simptomus lemia.
„Vienais atvejais pasitvirtina, kad išties sutrikusi širdies veikla ar nustatomi kvėpavimo funkcijos pakitimai. Kitais atvejais objektyvių simptomų priežasčių nerandama, tačiau juos gali lemti nerimas, vadinamoji psichosomatika, kurios taip pat nereikėtų nuvertinti. Atsižvelgiant į nustatytas priežastis, pacientui pateikiame rekomendacijas, ką daryti toliau“, – pasakojo gydytoja.
Dirba išvien su kardiologais, pulmonologais, reabilitologais
Kaip ir kiti sporto medicinos gydytojai, 15min pašnekovė glaudžiai bendradarbiauja su kardiologais, reabilitologais, pulmonologais.
„Jeigu ieškoma dusulio priežasčių, kardiopulmoninis tyrimas išties labai tinkamas dusulio diferencinei diagnostikai“, – atkreipė dėmesį A.Lūžaitė.
Chirurgams, kurie ruošia pacientą sudėtingoms chirurginėms intervencijoms, kardiopulmoninio krūvio testas parodo jo rezervines galimybes.
„Kiekviena chirurginė intervencija yra stresinė situacija organizmui ir iš paciento pareikalauja rezervinių jo galimybių. Taigi, chirurgas, matydamas, koks paciento rezervas, gali planuotis operaciją, atitinkamai rinktis intervencijos būdą ir numatyti pooperacinio gydymo planą ir net parinkti reabilitacines priemones. Pacientui tyrimas leidžia numatyti, kiek užtruks jo atsigavimas po operacijos, ir tai irgi yra labai svarbu“, – atkreipė dėmesį 15min studijos viešnia.
Sužino savo organizmo reakciją į krūvį
Kaip pridūrė gydytoja, tyrimas atliekamas ir be gydytojo paskyrimo: „Jeigu paciento finansinės galimybės leidžia, jis be jokių siuntimų gali atvykti į Baltijos-Amerikos kliniką, registruotis pas sporto medicinos gydytoją ar gydytoją kardiologą ir atlikus tyrimą gauti informaciją apie savo sveikatą“.
Iš tyrimo pacientas išsineša atsakymą, kuriame nurodyta jo širdies ir kraujagyslių sistemos reakcija į fizinį krūvį, taip pat kvėpavimo sistemos reakciją į fizinį krūvį bei organizmo pajėgumo vertinimas pagal deguonies suvartojimą ir koks fizinis krūvis buvo pasiektas.
Pilnas minėto tyrimo pavadinimas – kardiopulmoninis krūvio testas. Pasak A.Lūžaitės, tarp sportininkų labai populiarus supaprastintas jo pavadinimas VO2max, kuris atspindi, kad nustatomas sportininko fizinis pajėgumas pagal deguonies suvartojimą.
„Gydytojas pataria“ laidoje 15min studijos viešnia taip pat pasakojo, kokia fizinė veikla mums naudingiausia, kam vertėtų būtinai pasikonsultuoti su sporto medicinos gydytoju prieš imantis intensyvesnės sportinės veiklos. Tik gulėti ar ir pajudėti užklupus koronavirusui ar kitai infekcijai ir koks fizinės veiklos minimumas mums padėtų išlikti sveikiems pagal naujausias rekomendacijas. Daugiau apie tai ir ne tik – pokalbyje su Baltijos-Amerikos klinikos sporto medicinos gydytoja A.Lūžaite:
