15min skaitytojų apklausa: požiūris į alkoholį
15min apklausa, kuria buvo bandoma išsiaiškinti, kaip žmonės vertina alkoholį, parodė, kad psichologai teisūs: dauguma žmonių mano, kad jie šios priklausomybės tikrai sugebės išvengti.
Paklausti, ar baiminasi, kad taps priklausomi nuo alkoholio, 67 proc. į klausimą atsakiusių 15min skaitytojų pateikė neigiamą atsakymą, 21 proc. atsakė teigiamai, 12 proc. paminėjo, kad apie tai susimąsto kartais.
Paklausti, ar baiminasi, kad taps priklausomi nuo alkoholio, 67 proc. į klausimą atsakiusių 15min skaitytojų pateikė neigiamą atsakymą.
Vis dėlto 55 proc. respondentų susimąsto apie alkoholio žalą, 22 proc. – ne, 23 proc. – kartais.
Paklausti, kokiose situacijose dažniausiai pagalvoja, kad mielai išgertų alkoholinių gėrimų, 45 proc. atsakė, kad tai daro šventės ar vakarėlio metu, 25 proc. alkoholį vartoja kaip priemonę atsipalaiduoti po darbo, 9 proc. išgeria, kai patiria stresą ar jiems nesiseka, 6 proc. – kai jaučia nerimą ir liūdesį, 5 proc. – atvirkščiai, kai aplanko sėkmė. 11 proc. atsakiusiųjų nurodė turintys kitų priežasčių.
Taip baisu, kad reikia išgerti
Pasak psichologės prof. Laimos Bulotaitės, visi žmonės vartoja alkoholį dėl labai panašių priežasčių – kaip priemonę psichologinėms problemoms spręsti.
„Nežinodamas, kaip spręsti savo problemas, kaip išgyventi tam tikromis sąlygomis, žmogus jaučia įtampą, nerimą ir vartoja alkoholį, kad visa tai sumažintų. Dažnai ir pats žmogus supranta, kad problemos tokiu būdu neišspręs, bet jam taip sunku, kad jis galvoja: nusiraminsiu, pasijusiu geriau, o vėliau gal sprendimas ateis į galvą ar pasikeis situacija. Psichologai tai vadina savotiška savigyda, kai tiesiog bandoma atitolinti problemos sprendimą, kurį laiką jos nematyti, nes yra per daug baisu.
Dažnai ir pats žmogus supranta, kad problemos neišspręs, bet jis galvoja: nusiraminsiu, pasijusiu geriau, o vėliau gal sprendimas ateis į galvą ar pasikeis situacija.
Kodėl alkoholį dažnai vartoja kūrybiški žmonės, klausimas keliamas jau labai seniai, kadangi žinome daug pasaulinio masto žymių žmonių, kurie buvo priklausomi nuo alkoholio. Vis dėlto nustatyti ryšio tarp kūrybiškumo ir alkoholio nepavyko. Net ir procentiškai tarp žymių žmonių alkoholikų nėra daugiau nei bendroje populiacijoje, tačiau jie labiau matomi. Kita vertus, kūrybiški žmonės iš tiesų turi tam tikrų savybių, kurios skatina dažniau vartoti alkoholį“, – aiškino psichologė.
Kodėl geria menininkai ir intelektualai?
Alkoholio, kaip ir narkotikų, vartojimas dažnai siejamas su nuotykių, naujų įspūdžių ieškojimu, o kūrybiškiems žmonėms jų labai reikia. Kai to nesuteikia kasdienis gyvenimas, atsigręžiama į alkoholį: išgėręs jautiesi laisvesnis, nebekreipi dėmesio į taisykles, ką galima ir ko negalima daryti. Taigi kūrybiškiems žmonėms, kad jie gerai jaustųsi, nuolatos reikia papildomos stimuliacijos.
Taip pat tyrimai rodo, kad kūrybiški žmonės yra atviresni naujai patirčiai. Jiems labiau nei paprastiems žmonėms reikia naujų idėjų, jie įvairiausiais būdais ieško peno savo kūrybai. Kai nėra kūrybinės žiežirbos, o jie turi kažką sukurti, nes, kaip ir visi, turi tam tikrų įsipareigojimų, bando stimuliuotis alkoholiu.
„Kūrybiški žmonės dažnai jautresni ir į daug ką jautriai reaguoja, jie išgyvena dėl visko, kas vyksta visuomenėje ir pasaulyje, mėgsta viską apmąstyti, o kuo labiau gilinasi, tuo daugiau mato neteisybės ir problemų. Mes paprastai gyvename savo mažame pasaulėlyje ir nesigiliname į globalias problemas, nes žinome, kad nieko nepakeisime, o jie turi tokią tendenciją. Kartais atradimai tokie baisūs, kad žmogus imasi „savigydos“ – alkoholio.
Žmogus, kuris įpranta kurdamas gerti, po kurio laiko be alkoholio kurti išvis nebegali.
Yra žinoma, kad alkoholis atpalaiduoja, suteikia drąsos. Dažnai sakoma, kad išgėręs gali pasakyti tai, ko blaivus nedrįstų, padaryti tai, ko blaivus tikrai nedarytų. Tai gali pasirodyti patrauklu, nes atrodo, kad atsiveria naujos galimybės. Tačiau žmogus, kuris įpranta kurdamas gerti, po kurio laiko be alkoholio kurti išvis nebegali“, – pasakojo L.Bulotaitė.
Tą patį galima būtų pasakyti ir apie intelektualus. Pradėję mąstyti apie gyvenimo prasmę ir kitokius dalykus, jie sutrinka: kokia čia prasmė, kai aplink tiek skausmo, ligų, neteisybių, karų ir marų.
„Jei mums kyla tokios mintys, mes jas tiesiog nuvejame, o mąstytojai bando suprasti priežastis, kad galėtų žmoniją įspėti. Tačiau apima neviltis, ne tik dėl to, kad jie nemato šviesios ateities, bet ir todėl, kad supranta, jog žmonės negirdi jų patarimų. Tada depresija skandinama alkoholyje“, – svarstė pašnekovė.
Kaip psichologinė priklausomybė tampa fizine
Galiausiai užsisuka ydingas ratas, kai iš „savigydos“ priemonės alkoholis tampa kančia. Jau seniai pripažįstama, kad priklausomybė yra liga. Iš pradžių atsiranda tik psichologinė priklausomybė – alkoholis vartojamas norint pasijusti geriau.
„Žmonės mąsto: dabar geriu, nes mano situacija labai sudėtinga, nežinau, ką daryti, todėl geriu, kad neišprotėčiau. Ir visi šventai tiki, kad kai jau matys, jog vystosi priklausomybė, nustos ir nebegers. Visi tikisi unikalaus santykio su alkoholiu, tačiau šis santykis, deja, universalus. Nesvarbu, koks kūrybingas žmogus bebūtum, jei tu vartoji alkoholį, priklausomybė vystysis, kad ir kaip tu viltumeisi, kad tau tai nenutiks. Iš pradžių alkoholio reikalauja tik protas, bet ne pats organizmas.
Tačiau dozė didėja, nes ankstesni 50 g jau neveikia, nes didėja organizmo tolerancija alkoholiui, pamažu išsivysto fizinė priklausomybė, kuri žaloja organizmą. Ir tuomet, jei organizmas negauna alkoholio, prie kurio jau būna pripratęs, nes alkoholis dalyvauja medžiagų apykaitoje, kūne prasideda labai nemalonūs pojūčiai. Pradžioje simptomai nedideli – truputį blogai jautiesi, tačiau pamažu jie auga. Smarkiai nuo alkoholio priklausantis žmogus gali padaryti bet ką, kad tik jo gautų, nes jam viską skauda“, – aiškino L.Bulotaitė.
Garsūs žmonės prisipažįsta degraduojantys nuo alkoholio
Daugybės garsių žmonių mirtys nuo alkoholio sukeltų priežasčių, deja, tik įrodo, koks universalus jo poveikis. Dalis jų gerai suvokė, ką su jais daro ši priklausomybė, bet jos atsikratyti, imti ir liautis gerti, nėra taip paprasta, kadangi alkoholis keičia asmenybę bei žmogaus mąstymą. Žmogus ima degraduoti.
„Kai žmogus tampa priklausomas, tam jis skiria labai daug savo laiko ir minčių, todėl kūrybai laiko nebelieka. Alkoholikų mąstymas pasikeičia taip, kad didžiąją jų mąstysenos dalį apima pats alkoholis. Iš istorijos žinome, kad kai kurie žymūs kūrėjai suvokė, jog degraduoja nuo alkoholio, bet užuot kūrę, jie gėrė toliau, nebegalėdami sukaupti minčių ir nebesugebėdami gyventi realybėje.
Tokie žmonės ima gyventi savo susikurtame pasaulyje, pradeda nesilaikyti įsipareigojimų, terminų, nebeateiti į koncertus, renginius. Vieni, tai pastebėję, bando ieškoti pagalbos ir išlipti iš šio liūno, nors tai užima nemažai laiko. Kiti net nebando ir jų gyvenimas pamažu griūva“, – teigė psichologė.
