Miegas ir mityba
„Pradėti reikėtų ne nuo papildų, o nuo mūsų gyvensenos šiuo laikotarpiu, nes imunitetas nėra atskirai funkcionuojanti sistema, jis priklauso nuo visų procesų, kurie vyksta mūsų organizme.
Ir pradėsiu nuo senos, banalios tiesos, kad reikia išsimiegoti, juolab kad dabar, kai dirbantiems iš namų galima sutaupyti laiko, skirto kelionei į darbą ir iš darbo, yra galimybė pamiegoti ilgiau. Miego trukmė turėtų būti ne mažiau kaip 8 valandos, nes miego metu organizmas atsistato, išsivalo, vyksta imuninių elementų gamyba.
Miego procesas svarbus visoms organizmo sistemoms, taip pat šiuo laikotarpiu labai svarbiems antinksčiams ir kepenims. Kita vertus, nesiūlyčiau pereiti į atostogų ritmą, kai iki vėlumos žiūrimi filmai ar užsiimama kita veikla, todėl ryte miegama ilgiau. Verta ir karantino sąlygomis laikytis darbinio režimo. Mano patarimas gultis 22, vėliausiai 23 valandą vakaro ir keltis anksti“, – aiškino pašnekovė.
Jau nėra naujiena, kad mūsų imunitetas labai priklauso nuo virškinimo, t. y. žarnyno veiklos. Ir ne tik dėl to, kad žarnyne gyvena daug gerųjų bakterijų, kurios yra mūsų imuninės sistemos dalis, bet ir dėl to, kad norint pagaminti tam tikrus imuninius elementus ar ląsteles, reikia turėti žaliavos, kitaip tariant, turi būti užtikrintas geras maistinių medžiagų pasisavinimas. Todėl šiuo metu ypač svarbu sveikai maitintis.
Sveikos mitybos patarimai – standartiniai: vengti cukraus, miltinių patiekalų, alkoholio, kuris didina uždegiminius procesus kūne ir žarnyne bei dehidratuoja organizmą.
Stengiantis neapkrauti organizmo, reikėtų valgyti lengviau virškinamą maistą – daržovių troškinius, liesesnės mėsos, daugiau žuvies produktų, gerųjų riebalų (omega-3 rūgščių) turinčio alyvuogių aliejaus, avokadų.
Jeigu jaučiate peršalimo simptomus ir nenorite valgyti, nereikia to daryti per prievartą. Tai natūrali apsauginė organizmo reakcija, kad maistas neapsunkintų virškinimo ir neeikvotų energijos, kurios reikia kovai su liga. Maisto gamybos būdus taip pat reikėtų pasirinkti tausojančius organizmą, t. y. vengti kepsnių, riebaus maisto.
Palaikykite antinksčių veiklą
Gydytojos teigimu, mūsų imuninė sistema labai priklauso nuo antinksčių ir skydliaukės veiklos. Šie organai tiesiogiai dalyvauja imuninių elementų gamyboje, todėl šio metu reikėtų pagalvoti ir apie jų stiprinimą, ypač tiems, kurie turi šios srities problemų.
„Mūsų antinksčiai – pirma gynybos grandis nuo streso, o bet koks peršalimas ar virusas yra stresas organizmui. Kad organizmas galėtų tinkamai ir laiku sureaguoti į šį stresą, turi gerai veikti antinksčiai, kuriuose gaminamas kortizolis – hormonas, kuris slopina uždegimus ir padeda su jais kovoti.
Antinksčiams padėsime, jei į savo mitybos racioną įtrauksime juoduosius serbentus (bent jau šaldytų jų tikrai galime rasti ir šiuo metų laiku) arba juodųjų serbentų lapų arbatą, taip pat galima vartoti tai, kas padeda antinksčiams prisitaikyti prie naujos situacijos, pavyzdžiui, preparatus su eleuterokoku (sidabrinis ženščenis). Tik atsargiai jį vartoti reikėtų tiems, kurių aukštas kraujospūdis.
Kad organizmas galėtų tinkamai sureaguoti, turi gerai veikti antinksčiai, kuriuose gaminamas kortizolis.
Antinksčių veiklai taip pat naudingas imbieras. Jis ne tik palaiko antinksčių ir skydliaukės veiklą, bet ir turi daug kitų naudingų poveikių, aktyvina virškinimą, veikia priešuždegimiškai. Visi žinome imbiero arbatą, jo dėti galima ir į patiekalus.
Nereikėtų pamiršti ir saldymedžių arbatos, kuri turi ir priešuždegiminių savybių, tik šis augalas vėlgi netinka aukštą kraujospūdį turintiems žmonėms“, – pasakojo Y.Asovskaja.
Pasirūpinkite kepenimis
Dar vienas šiuo metu svarbus organas – kepenys, kuriose taip pat gaminami mūsų imuninės sistemos elementai. Kepenų papildų, kuriuos galime vartoti, yra be galo daug. Gydytoja pataria atkreipti dėmesį į ciberžolę – tiek maisto papildų forma, tiek kaip prieskonį, kuriuo šiuo metu verta dažnai gardinti patiekalus.
Kitas kepenims naudingas augalas – daug kam gerai žinomas margainis. Jo galima vartoti tiek maisto papildais, tiek arbatos formą. „Vaistinių augalų arbatos taip pat yra labai veiksmingos, tačiau vieno puodelio per dieną tikrai neužteks. Jeigu norime poveikio, jų gerti reikia kelis kartus per dieną“, – teigė pašnekovė.
Beje, kepenų veiklai padeda magnis, kuris dažniau žinomas kaip mikroelementas nuo raumenų mėšlungio ir stiprinantis nervų sistemą. Magnis padeda palaikyti organizme medžiagų pusiausvyrą, todėl jis tampa atsparesnis infekcijai.
Dar vienas šiuo metu svarbus organas – kepenys, kuriose taip pat gaminami mūsų imuninės sistemos elementai.
Stebėkite savo nervų sistemą
Dar vienas organizmo aspektas, kurio šiuo metu neturėtume nuvertinti, yra nervų sistema. Ji turi didžiulę įtaką mūsų savijautai.
„Šiuo metu žmonės apimti nerimo, baimės ir tai labai natūralu, būtų keista, jeigu visi būtume ramūs. Pagaliau šis nerimas mus verčia ir patiems labiau saugotis, ir atsakingiau elgtis kitų atžvilgiu.
Nervų sistemos atsistatymui ypač svarbus jau mano minėtas miegas. Jeigu dieną jaučiame nerimą, verta pagalvoti apie vaistažoles, kurios ramina nervų sistemą – ramunėles (be to, jos naudingos ir imuninei sistemai, turi priešuždegiminį poveikį, didina leukocitų skaičių), levandas (taip pat turi priešinfekcinį poveikį) ir pan.
Galima naudoti ir eterinius aliejus, kurie tiek ramina nervų sistemą, tiek valo orą, tik nereikėtų jų vartoti į vidų. Pirma, reikia tikrai žinoti, kad produktas labai patikimas ir jį galima taip vartoti, antra, eteriniai aliejai turi labai stiprų poveikį, todėl savigyda nereikėtų užsiimti. Juos geriausia naudoti garinimui. Beje, visai nebūtina jausti jų kvapą, kuris gali alergizuoti, nuo jo gali pradėti skaudėti galvą. Jeigu nejaučiame kvapo, nereiškia, kad eterinis aliejus neveikia“, – aiškino medikė.
Informacijos gausa sukelia papildomą stresą kūnui, taip pat kelia nerimą ir tikrai nepadeda imunitetui.
Pasak pašnekovės, šiuo metu gauname labai daug informacijos iš naujienų portalų ir socialinių tinklų apie koronaviruso plitimą, tačiau labai svarbu, siekiant sumažinti nerimą, apriboti naujienų skaitymą ir nesėdėti prie kompiuterio nuolat jų laukiant.
Mūsų nervų sistema labai apkraunama ir pavargsta, kai informacijos gaunama per daug. Tai sukelia papildomą stresą kūnui, taip pat kelia nerimą ir tikrai nepadeda imunitetui.
Kokie vitaminai ir mikroelementai naudingi?
Šiuo laikotarpiu Y.Asovskaja pataria vartoti vitaminą C, tačiau didesnėmis dozėmis – nuo 500 mg iki 3 g, priklausomai nuo kūno svorio. Mat vitaminas C mažomis dozėmis turi antioksidacinį poveikį, o kai mes kalbame apie infekciją, reikia didesnės dozės, kuri kaip tik padidina laisvųjų radikalų skaičių, o jie šiuo periodu reikalingi kovai su infekcija. Iš maisto produktų daug vitamino C turi citrusiniai vaisiai, spanguolės, šilauogės, avietės ir pan.
Taip pat reikėtų prisiminti cinką (jo randama riešutuose) ir seleną, kurie palaiko imuninių elementų gamybą, o selenas dar ir padeda mūsų skydliaukei. Abiejų elementų gausų yra riešutuose, ypač braziliškuose.
„Kita vertus, visko vartoti vienu metu neįmanoma, todėl sprendžiant, kokius maisto papildus ar vaistažoles rinktis, reikėtų kiekvieno žmogaus sveikatą vertinti individualiai.
Tačiau apibendrindama pirmiausiai siūlyčiau pasirūpinti savo nervų sistema, miego kokybe, mitybos racionu, vartoti kokį nors adaptogeną (tai augalinės kilmės junginiai, padidinantys organizmo gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos veiksnių ir išvengti jų žalos – red.).
Taip pat tiek mūsų nervų, tiek imuninei sistemai labai naudingas grynas oras, taigi visiškai užsidaryti namuose nereikėtų. Aišku, judėjimą reikia riboti, bet truputis fizinio aktyvumo gryname ore vengiant vietų, kur yra daug žmonių, tikrai galimas. Alternatyva pasivaikščiojimui – pabūti balkone“, – patarė pašnekovė.
