Per profilaktinę patikrą gydytojai atlieka kruopščią vaikų apžiūrą ir skaičiuoja išlindusias vienokias ar kitokias sveikatos problemas. Kaip padėti savo atžaloms, kad jie būtų kuo sveikesni, tvirtesni ir atsparesni?
Apie tai, ką svarbu žinoti vaikams ir tėvams apie sveikatą, kodėl tėvų vaidmuo lemiamas, taip pat kas padės išvengti šiuo metu didžiulių eilių, kalbamės su LSMUL Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytoja Aiste Česnulevičiene.
– Sveikatos apžiūra kasmet – privaloma. Kas jos metu tikrinama? Kokias šiuolaikinių vaikų sveikatos bėdas pastebite ir kurios jų dažniausios?
– Atliekant kasmetę profilaktinę patikrą, įvertinamas ūgis, svoris, KMI (kūno masės indeksas), rega, klausa, širdies ir kraujagyslių sistema (arterinis kraujo spaudimas, pulsas, širdies auskultacija), atramos ir skeleto bei raumenų sistema, nervų ligų sistema, kvėpavimo sistema, burnos apžiūra, psichologinė būsena, mitybos įpročiai.
Jei kalbėtume apie vaikus iki 4 metų, reikalinga įvertinti psichomotorinę raidą. Jei kalbėtume apie paauglį, vertinama lytinė branda, įsitraukimas į rizikingą sveikatai elgseną (pavyzdžiui, smurtas aplinkoje, žalingi įpročiai, patyčios ir pan.)
Laboratoriniai tyrimai (pavyzdžiui, bendras kraujas, bendras šlapimo tyrimas, glikemija ir kt.) atliekami bent 1–2 kartus per metus. Arba tuo atveju, jei ištyrimo metu randama pakitimų. Instrumentiniai tyrimai atliekami pagal poreikį, t. y. radus pakitimų apžiūros metu. Taip pat kasmet privaloma pasitikrinti dantis pas odontologą.
Jei kalbėtume apie vaikus iki 4 metų, reikalinga įvertinti psichomotorinę raidą.
Šiuolaikiniai vaikai turi įvairių sveikatos sutrikimų, tad sunku visus išvardinti. Visgi dažniausiai pastebimas regos sutrikimas, antsvoris ar nutukimas, stuburo iškrypimas ir nenormali laikysena bei psichinės sveikatos sutrikimai, kurie ypač paaštrėjo prasidėjus COVID-19 pandemijai. O odontologai ypač daug kalba apie vaikų karieso pažeistus dantis.
– Ko galime imtis, norėdami užtikrinti gerą vaikų sveikatą, laikyseną, regėjimą, sveikus dantis?
– Gera vaikų sveikata, be abejo, prasideda nuo tėvų, kurie turėtų vaikus išmokyti rūpintis savimi. Labai svarbūs sveikos mitybos principai, kurie turi būti subalansuoti pagal PSO reikalavimus.
Kasdien patariama valgyti pilno grūdo produktus (tarkime, duoną, košę, makaronus ir pan.), suvartoti ne mažiau kaip 400 g vaisių, daržovių ir uogų, vengti riebalų ir cukraus, valgyti liesą mėsą ir pieno produktus, druskos vartoti iki 6 g per dieną, gerti pakankamai skysčių.
Taip pat svarbu riboti taip vadinamąjį „greitąjį maistą“. Reiktų kasdien aktyviai judėti bent 30 minučių – veiklos gali būti įvairios: važiavimas dviračiu, riedučiais, krepšinio žaidimas ir pan. Kiekvienas turėtų pasirinkti sau mėgstamą veiklą.
Jeigu norime, kad vaikų regėjimas neblogėtų, reikia kuo mažiau „ekranų“ – telefonai, kompiuteriai, planšetės ir laikas praleidžiamas prie jų turi būti ribojamas, stebimas tėvų. Jei vis tik tenka daug laiko praleisti prie kompiuterio mokymosi tikslais, reiktų daryti pertraukas ir akių mankštas. Pavyzdžiui, pakelti akis nuo ekrano ir žiūrėti į tolį arba smarkiai užsimerkti ir plačiai atsimerkti. Tokius pratimus patariama kartoti keletą kartų.
Jeigu kalbėtume apie laikyseną, reikėtų stengtis prisiminti ją ilgiau sėdint. Svarbi speciali mankšta, be to, didelę įtaką laikysenai turi ir svoris, todėl reiktų jį palaikyti normalų.
Odontologai galėtų daugiau papasakoti apie vaikų dantų sveikatą, tačiau norint išlaikyti sveikus dantis, be abejonės, reikia juos valyti du kartus per dieną, naudoti tarpdančių siūlą, vengti cukraus.
– Kokie vaikų įpročiai labiausiai gadina sveikatą? Kaip tėvai gali prisidėti prie geros vaikų savijautos?
– Šiandien, manau, labiausiai sveikatą vaikams gadina per ilgas prie „ekranų“ leidžiamas laikas, darantis įtaką ne tik blogėjančiai fizinei sveikatai, bet socialiniams įgūdžiams – nebemokama bendrauti su bendraamžiais, taip pat vaikus veikia ir nenoras sportuoti, „nesveiko“ maisto valgymas.
Tėvai turėtų formuoti dantų valymo įpročius, sveikos mitybos principus, skatinti vaikus būti daugiau lauke, užsiimti aktyvia fizine veikla ir, aišku, riboti telefonus bei kompiuterius, skirti savo vaikams laiko pasikalbėti, pažaisti, kartu užsiimti veikla. Kaip žinia, tėvai yra pavyzdys savo vaikams. Kaip jie elgsis, taip elgsis ir jų vaikai.
– Kiek vaikai turėtų judėti kasdien? Kokias veiklas rekomenduotumėte?
– Kaip jau minėjau, vaikai kasdien turėtų judėti bent 30 minučių, nors rekomenduojama – valandą. Kūno kultūros pamokų mokykloje tikrai neužtenka ir būtinos papildomos veiklos. Tikrai tinkamas važiavimas dviračiu, riedučiais, judrūs žaidimai, pasivaikščiojimas spartesniu žingsniu. Idealu, jei dauguma veiklų vaikai galėtų atlikti kartu su savo tėvais. Moksliniai tyrimai rodo, kad sportuojantys vaikai yra ne tik sveikesni, bet ir geriau mokosi.
– Į kokias mitybos gaires rekomenduotumėte atsigręžti?
– Kaip jau minėjau, mityba turėtų būti paremta PSO rekomendacijomis. Reikėtų itin vengti „greitojo maisto“, gazuotų gėrimų, bulvių traškučių, saldumynų ir pan.
– Dar viena bėda – tėvai skundžiasi eilėmis prie gydytojų kabinetų prieš pat rudenį. Kas padėtų joms užkirsti kelią? Ar tokia situacija šiuo metu yra įprasta ir reikėtų tai priimti?
– Eilės pas gydytojus yra visada. Didžiausią problemą matau tada, kai tėvai rugsėjo pradžioje ar rugpjūčio pabaigoje susigriebia, kad vaikams reikalinga sveikatos pažyma. Iš tiesų daug kalbama, kad sveikatos pažyma galioja vienerius metus, tad nereiktų palikti to paskutinei minutei. Sveikatą galima pasitikrinti per visą vasarą. Todėl labai skatinčiau registruotis vizitui pas vaiko gydytoją jau nuo birželio mėnesio ir tuomet nebus nei streso, nei eilių.
