„Vegetarų dietos kūdikiams nerekomenduojamos, nes neužtikrinamas sparčiai augančio organizmo energinis, taip pat geležies, cinko, kalcio, vitaminų BD, B12 ir D poreikis, – pranešime žiniasklaidai cituojama „Alfa clinic“šeimos gydytoja D.Jurevičiūtė. – Organizmo mitybos poreikių neužtikrinimas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, skatinančių augimo sutrikimus, psichomotorinės raidos sulėtėjimą ir rachitą. Kūdikių ir vaikų maisto poreikiai labai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl negalima jų suvienodinti – svarbiausia, kad vegetarai tėvai nebūtų kategoriški ir leistųsi į diskusijas bei pamąstymus kartu su gydytojais, kurie patars kokia mėsa yra tinkama mažyliui.“
Liesos mėsos, kuri yra sveikesnė už riebią, rekomenduojama pradėti duoti vaikui nuo 6 mėnesių amžiaus. Iš visų mėsos rūšių bene liesiausia ir vaikui tinkamiausia yra paukštiena – vištiena, kalakutiena ar strutiena. Nors dažnai kalakutiena įvardinama kaip viena sveikiausių mėsų, vaikui ne mažiau naudinga ir vištiena.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad vištiena bus liesesnė tuomet, kai prieš ją gaminant bus pašalinta odelė bei matomi riebalai, kurie organizmo pasisavinami 100 proc.
Biologiškai vertingiausia paukštienos dalis – krūtinėlė ar minkšta šlaunelių mėsa. Delikatesinė mėsa, tokia kaip triušiena ar jautiena, taip pat yra tinkamas pasirinkimas.
Pienui alergiškiems kūdikiams ir vaikams labiausiai tinka vištiena, triušiena ar strutiena, o netoleruojantiems kiaušinių – galvijų mėsa.
Nerekomenduojama mažyliui duoti žvėrienos bei laukinių paukščių, pavyzdžiui, ančių ar žąsų, mėsos, kuri yra ženkliai riebesnė.
Jaunų gyvūnų mėsa yra lengviau virškinama ir pasisavinama, nes joje mažiau jungiamojo audinio. Pienui alergiškiems kūdikiams ir vaikams labiausiai tinka vištiena, triušiena ar strutiena, o netoleruojantiems kiaušinių – galvijų mėsa.
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad dažnai alergijos yra išaugamos, todėl, jeigu vaikas netoleravo kokio nors maisto produkto, tikėtina, kad pradės jį toleruoti augdamas ar jau suaugęs. Alerginė reakcija gali pasireikšti nuo įvairių produktų ir organizmo reakcija yra individuali, tad kokio maisto netoleruoja mažylis, geriausiai pasakyti gali gydytojai.
Kūdikiui patiekiamą mėsą svarbiausia gerai paruošti: smulkiai pertrinti, supjaustyti ir sumalti. Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (maždaug 8-9 mėnesių laikotarpyje), pakaks mėsą supjaustyti peiliu, malti jos nebereikia. Kalbant apie terminį apdorojimą, naudingiausia yra garuose virta mėsa, tačiau vaikui galima duoti ir troškintos mėsos. Keptos ar rūkytos mėsos galima duoti vaikams tik nuo trejų metų ir nedažnai. Mėsos kūdikiui pakanka duoti vieną kartą per parą po 40-60 g.
Kas netinka kūdikiui – netinka ir mamai
Į savo mitybą dėmesį atkreipti reikėtų ir kūdikį žindančiai mamai. Jai rekomenduojama valgyti vištienos krūtinėlę, triušieną, jautieną ir liesą žuvį, o štai kiaulienos, avienos ar antienos derėtų vengti. Mamoms mityba turi įtakos ir kūdikiui, todėl to, kas nerekomenduojama mažyliui, reikėtų atsisakyti ir mamai.
Dažnai naujo maisto produkto ar patiekalo įsiūlymas vaikui tėvams tampa iššūkiu. D.Jurevičiūtė atkreipia dėmesį, kad mažylis gali atsisakyti valgyti tam tikrą patiekalą, tai yra normalu ir jokiu būdu nelaikytina maisto netoleravimu. Gali prireikti 8-10 bandymų, kol vaikas pripras prie skonio ir jį pripažins. Svarbiausia nuolatos konsultuotis su gydytojais, kurie tėvams padės parinkti tinkamus maisto produktus ir patiekalus.
