Šeimos gydytojų grupei atstovaujanti Alina Tikniūtė kreipėsi į A.Verygą, prašydama padėti užmegzti dialogą su atsakingomis institucijomis, kurios padėtų nors po truputį koreguoti padėtį, nes jaunoji karta esą nėra ja tokia patenkinta, kaip atrodo pagal statistiką.
85 proc. darbo laiko – dokumentų rašymui
Turime siųsti dūstantį žmogų pulmonologui, nes gydymo koreguoti neturime teisės, o pacientas kreipiasi į savo gydytoją ir tikisi pagalbos.
„Šis kreipimasis atsirado po diskusijos socialiniame tinkle, šeimos gydytojų grupėje, kur kiekvienas šeimos gydytojas galėjo išsakyti skaudžiausius savo darbo trūkumus. Problemų išryškėjo daug. Net per daug, kad būtų galima sudėti jas visas čia. Tiesiog prašau peržvelgti susistemintą versiją, tam, kad būtų galima pradėti pokyčius bent po žingsnelį iš kiekvienos problemų grupės. Labai norėčiau perteikti komplikuotos šeimos gydytojo padėties šiandieninėje Lietuvoje aktualumą per asmeninę prizmę, nes ši patirtis nėra unikali.
Kai 85 proc. savo darbo laiko skiriu išskirtinai dokumentų rašymui, dažniausiai dokumento dėl dokumento, kai esu priversta žmogų siųsti specialistui dėl vaistų kompensavimo ribojimo ir apskritai didžiulio mano kompetencijos nustatyti diagnozę ir pasiųsti žmogų tyrimams ribojimo, kai turiu pacientui 5 minutes ir girdžiu besiginčijančius laukiančius žmones už durų, kartais ir besimušančius, kai pacientas įbėga pas mane lyg ant adatų ir skuba lauk, nes kiti laukia, esu priversta kovoti už savo teisę būti Gydytoju“, – savo laiške rašo medikė.
Siuntimas pas specialistą tik tam, kad tyrimas būtų nemokamas
Šeimos gydytojai kaip vieną pagrindinių problemų įvardija apribojimus tirti, diagnozuoti ir gydyti, kuriuos nustato siaura Šeimos gydytojo medicinos norma.
„Net jei turime atliktus visus reikalingus tyrimus diagnozei nustatyti, negalime diagnozuoti ligų, kurias gydyti esame pakankamai kvalifikuoti. Diskusijoje šeimos gydytojai įvardijo daugybę ligų, kurias diagnozuoti ir gydyti jie norėtų savarankiškai, be bereikalingo siuntinėjimo pas specialistą: Laimo liga, podagra, alerginis rinitas.
Kasdien turime duoti siuntimus LOR gydytojui, kad patvirtintų alerginį rinitą ir skirtų kompensuojamą gydymą, nors šeimos gydytojai kasdien diagnozuoja šią ligą pagal simptomus ir dažniausiai būna paskyrę gydymą. Turime siųsti dūstantį žmogų pulmonologui, nes gydymo koreguoti neturime teisės, o pacientas kreipiasi į savo gydytoją ir tikisi pagalbos. Ir begalė kitų idealistą šeimos gydytoją skaudinančių situacijų, kai jis daromas nusikaltėliu pagal įstatymus.
Gal jau laikas leisti šeimos gydytojui naudotis savo kvalifikacija?“ – klausia A.Tikniūtė.
Be specialisto negali skirti gydymo, net kai diagnozė aiški
Pasak jos, nors šeimos gydytojas kasdien turi rašyti begales siuntimų, net po kelis vienam specialistui – po siuntimą kiekvienai diagnozei, sudėtingesniems radiologiniams tyrimams parašyti siuntimo teisės neturi.
Tai reiškia, kad dirbantis, skubantis, laiko neturintis žmogus turi po kelis kartus lankytis prigrūstose gydymo įstaigose, kur tenka praleisti pusę dienos.
Gavęs iš gydytojo echoskopuotojo atsakymą, kad paciento inkste yra tumoras ir rekomenduojama atlikti tam tikrus tyrimus, šeimos gydytojas priverstas siųsti panikuojantį žmogų specialistui, kad šis pasiųstų rekomenduojamam tyrimui.
Taip pat šeimos gydytojas pagal dabartinius įstatymus nekompetentingas paskirti žmogui sąnarių echoskopiją, koronarografiją ir pan., dėl ko labiausiai kenčia pacientai.
Vėlgi tenka siųsti žmogų pas specialistą, kuriam diagnozuota Laimo liga, podagra, reumatoidinis artritas, alerginės būklės, kad šis nemokamai skirtų tyrimus, kuriuos paskirti gali tik jis. Tai reiškia, kad dirbantis, skubantis, laiko neturintis žmogus turi po kelis kartus lankytis prigrūstose gydymo įstaigose, kur tenka praleisti pusę dienos.
Kaip dirbtinai ilgėja eilės
Dar vienas esamos tvarkos aspektas, apsunkinantis pacientus ir sudarantis dirbtines eiles, kad sergant tam tikromis ligomis kartą per metus priklauso įvairių specialistų konsultacijos, kurios daugeliu atvejų nereikalingos, nes šeimos gydytojas atlieka ir vertina visus reikalingus tyrimus ir net gali koreguoti gydymą. Tačiau specialisto konsultacija būtina, kad pacientas ir toliau gautų kompensuojamą gydymą. Taip vėl užsisuka siuntimų rašymo ratas.
Juk tai gydytojų darbo laikas. Gydytojų, kurių konsultacijos laukia ir sergantis žmogus, kartais daugiau nei savaitę. Ir vienintelis pasiūlytas sprendimas buvo baudos?
„Ar ne per brangi ši siuntimų rašymo sistema? Juk tai gydytojų darbo laikas. Gydytojų, kurių konsultacijos laukia ir sergantis žmogus, kartais daugiau nei savaitę. Ir vienintelis pasiūlytas sprendimas buvo baudos? Tikrai?
Prašyti specialisto pagalbos sudėtingais atvejais, surašant visą reikalingą informaciją laiške, yra reikalinga, bet šį laišką rašyti kas tris mėnesius tam pačiam gydytojui jau nėra prasmės. Siuntimas nuvertintas iki talono, garantuojančio apmokėjimą iš ligonių kasų. O šeimos gydytojo darbas labai apkraunamas kasdien“, – teigiama laiške ministrui.
Kodėl šeimos gydytojai atsargiai skiria kompensuojamus vaistus
Trečiasis šeimos gydytojų keliamas klausimas susijęs su sudėtinga ir neaiškia vaistų kompensavimo tvarka. Kadangi už klaidas skiriant kompensuojamus vaistus šeimos gydytojai nukenčia finansiškai, natūralu, kad jie gali juos atsargiai skirti net tais atvejais, kai valstybė gydymą tikrai kompensuotų.
„Už specialisto skirtų vaistų pratęsimą baudžiami šeimos gydytojai. Kasmet ligonių kasos iš šeimos klinikų pareikalauja sumokėti už neva neteisingai kompensuotus vaistus. Ir pinigai nuskaičiuojami iš šeimos gydytojų atlyginimų. Daugumos šių vaistų šeimos gydytojai neskiria – jie būna skirti gydytojo specialisto. O jums atrodo lengva pasakyti žmogui, kad šio vaisto jam nekompensuosite, nors specialistas liepė prasitęsti gydymą pas šeimos gydytoją?
Kompensuojamųjų vaistų skyrimo tvarka tokia paini, kad net mūsų dėstytojai doktorantai ne visada sugeba atsakyti, kaip yra iš tikrųjų – galima rašyti kompensuojamą vaistą ar ne. Ir kodėl ligonių kasos baudžia už teisingai išrašytus vaistus, remiantis kompensuojamųjų vaistų kainynu?“ – klausė A.Tikniūtė.
SAM žada tvarką keisti
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė teigė, kad šeimos gydytojų aprašytos problemos tiek Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistams, tiek jos vadovybei yra žinomos. Kai kurios iš jų jau sprendžiamos, keičiami teisės aktai, kad būtų galima tobulinti nusistovėjusią tvarką ir padaryti ją lankstesne tiek pacientams, tiek medikams.
„Kitos – irgi bus sprendžiamos. Kitaip ir negali būti. Tuo tikslu ministras Aurelijus Veryga susitiks su šiais šeimos gydytojais bei jų atstovaujama asociacija ir aptars, kaip būtų galima bendromis jėgomis spręsti ir kitas problemas sveikatos sektoriuje, ne tik tas, kurias išvardino laiško autoriai“, – teigė ministerijos atstovė.
