Darganas, lietų ir sniegą į kur kas pozityvesnę Ispanijos saulę Alikantės regione iškeitę sutuoktiniai neslepia pasvarstantys verslo perkėlimo galimybės į Lietuvą. Tiesa, Ispanija bent kol kas jų nepaleidžia.
Palengva šokolado „Gguni Dates Cacao“ gamybos verslo geografiją plečiantys Klimai turi internetinę parduotuvę, produkciją siunčia į visas Europos Sąjungos šalis, žinoma, ir į Lietuvą, taip pat – į JAV, Kanadą ir Australiją. Dalyvauja mugėse Ispanijoje, o jų produkciją noriai įsileidžia vietinės parduotuvės. Kartais dalyvauja mugėse ir Lietuvoje. Taigi po truputį jų šokoladų atsiranda ir Lietuvos parduotuvėlėse bei kavinėse.
Abu neabejoja, kad sėkmė jų šeimą lydi dėl laiku padaryto tinkamo sprendimo – saldinti šokoladą datulėmis, nuošalyje paliekant cukrų. Taip pat gaminti jį iš natūralių, grynų produktų. Tai leido sukurti šokoladą, kuriuo galėtų mėgautis ir sveikiau maitintis norintys ir alergiški žmonės.
O prasidėjo viskas nuo to, kad Ispanijoje jau kelerius metus gyvenančiai Klimų šeimai nepavyko rasti saldėsio, kuris atitiktų jų lūkesčius, tad beliko viena išeitis – gaminti šokoladą patiems! Dabar lietuvių šeima turi siekį savo nedidelį datulėmis saldinto šokolado fabrikėlį kilstelėti į naują lygį.
Pradėjo naują erą
„Europoje, o gal ir visame pasaulyje, mūsų šokoladas toks vienintelis, gaminamas tiesiai iš pupelių savitu būdu, mažiau ir kitaip apdirbant, ir saldintas datulėmis“, – tikina pupeles iš vieno Venesuelos regiono perkantys lietuviai.
Nieko keisto, kad į jų siūlomą produktą gręžiasi ir atsakingi saldumynų vartotojai, t. y. tie, kuriems ne vis vien, ką į burną dedasi jie ir jų vaikai. Aišku viena – su šiuo šokoladu saldumynų pasaulyje prasidėjo nauja era.
Šokolado verslą Nerijus vadina visišku atsitiktinumu. Mat užkliuvo už Ispanijoje pardavinėjamų kakavos pupelių. Taigi tiek ir pakako, kad gimtų noras eksperimentuoti, mėginti ir išsigryninti, koks jo, kaip šokoladininko, kelias galėtų būti.
Patirties ir įkvėpimo iš interneto platybių sėmęsis Nerijus nepakibo ant šokoladininkų klišių, nepabijojo savito, dar sėkmės receptais neaprašyto kelio.
Prietaisus adaptavo taip pat ne profesionalių šokolado gamintojų, na ir patį šokoladą gamina kitaip nei dauguma, kas sukuria šokolado išskirtinumą.
„Mūsų idėja buvo kuo mažiau apdirbti kakavos pupeles, kad kuo daugiau naudingų elementų jose liktų. Kakavos pupelės yra labai įvairios, labai įvairių skonių. Be to, ne visas jas galima mažiau apdirbant gauti skanų šokoladą, tad savo šokolado gamybai pasirinkome tik švelnias, nerūgščias ir nekarčias pupeles. Pupeles kaskart švelniai paskrudiname. Tuomet maloniai atsiskleidžia puikus jų skonis, o šokoladas pavyksta toks skanus“, – apie savitą kelią gaminti šokoladą pasakojo trijų vaikų mama G.Klimienė.
Paklausta, kaip galėtų apibūdinti nišinio verslo istoriją, Giedrė sako, kad tai nepatyrusių verslininkų bandymas, klaidų ir jų taisymo istorija, taip pat noras įkvėpti kitus mėginti įgyvendinti savo svajones: „Kelinti metai kelią šiame segmente skinamės mažais žingsneliais, savo pajėgomis. Po truputį mūsų šokoladas tampa žinomas Ispanijoje. Juo jau prekiauja vienas iš didelių Ispanijos prekybos centrų, bet Lietuvoje mūsų kūrinys mažai žinomas.“
Mūsų istorija – tai nepatyrusių verslininkų bandymas, klaidų ir jų taisymo istorija, taip pat noras įkvėpti kitus mėginti įgyvendinti savo svajones.
Lūkesčius pateisino eksperimentų kelias
Versli šeima, paprašyta prisiminti pirmuosius bandymus gaminti šokoladą, sako, kad pradžioje, kuriant jį primityviais buitiniais prietaisais, tekstūra buvo rupi: „Eksperimentuodami vietoje cukraus dėjome šviežias datules. Procesas taip įtraukė, kad kilo noras rimčiau juo užsiimti.“
Šokolado kūrėjai pasakoja, kad Ispanijoje sutiksime tikrai ne vieną aukštos kokybės pupelių iš Pietų Amerikos tiekėją: „Mes mažų ūkininkų išaugintas pupeles perkame iš vieno Venesuelos regiono. Malame patys trumpiau nei dauguma ir masės nealkalizuojame. Dėl šios priežasties šokoladas išlaiko daug gerųjų savybių. Įprastai kakavos masė, iš kurios gaminamas šokoladas, kurį perkame parduotuvėse, būna apdirbta cheminėmis medžiagomis, šarmais ir todėl praranda nemažą kiekį antioksidantų.“
„Jeigu šokoladas su apelsinais, dedame apelsino žievelę, jei su mėta, – džiovintus mėtų lapelius, jei su vanile – vanilės ankštis. Dar vienas šokoladas yra su cinamonu. Į savo gaminamą šokoladą norime dėti tik natūralias sudedamąsias dalis, nenaudojame jokių dirbtinių skonių ar ekstraktų“, – tikino G. ir N. Klimai.
Didžiausią pliusą jie sau deda už tai, kad išdrįso pradėti verslą be jokios ankstesnės patirties, o dar persikėlę gyventi į svetimą šalį, Ispaniją, kur nieko nepažinojo.
„Šiandien jau skaičiuojame 6 metus, kai esame ne Lietuvoje. Ispanijoje gimė ir trečia mūsų atžala, ir šokolado verslo idėja“, – prisiminė pašnekovė.
Ispanijoje veikia labai daug mažų šokolado manufaktūrėlių. Giedrė neabejoja, jog tai susiję ir su tuo, jog būtent Ispanija yra pirmoji šalis, atvežusi kakavą į Europą iš Pietų Amerikos. Taigi šokolado gamybos bei vartojimo tradicijos čia gajesnės nei bet kur kitur.
„Beje, čia dauguma šokoladų yra tradiciškai saldinti cukrumi, žinoma, dabar jau yra šokoladų ir su saldikliais. Bet mes esame vieninteliai, saldinantys datulėmis, ir vieni iš nedaugelio, gaminantys iš atrinktų aukštos kokybės kakavos pupelių.
Datulės mums pasirodė tinkamiausias vaisius, nes mažiausiai keičia šokolado skonį. Tačiau ateityje žadame pratęsti eksperimentus ir su kitais saldžiais vaisiais ar augalais. Juolab kad ir dabar šokoladuose su vaisių tyrės juostelėmis šokoladui saldumo suteikia ir jos. Taigi ir dabar negalime sakyti, kad saldiname tik datulėmis“, – patikslino G.Klimienė.
Šokolado fabrikėlis – šalia namų
Mažame kurortiniame miestelyje šalia jūros įsikūrę lietuviai šokoladą gamina vos kelios minutės nuo jų buto esančiame fabrikėlyje. Jame iki šiol labai daug rankinio darbo. O uoliausia pakuotoja – Giedrė. Kartkartėmis, kai tėtis Nerijus visa galva panyra į kūrybos ir gamybos procesus, jai gelbsti ir Klimų vidurinėlė dukra.
Nerijus, dar prieš atsikraustydamas į svečią šalį, dirbo valstybės tarnyboje, pirmus porą metų augino sūnų, o paskui atrado išsvajotą pomėgį, kuris virto rankų darbo šokolado verslu.
Giedrės profesija pasirodė universalesnė: ji iki šiol dirba šeimos ir porų psichoterapeute. Be to, šią veiklą pavyksta suderinti su šeimos verslu.
Paklausti, kiek šokolado suvartoja patys, Klimai tikina, kad jų namuose itin populiarus kakavos gėrimas, pagamintas iš likusios kavos masės.
Jei tik kuris pasijunta peršalęs, toks gėrimas maloniai tonizuoja ir suteikia energijos (kokybiška, mažai apdirbta kakava turi ir antivirusinių savybių). O šokoladas – nuolatinis vaikų ir Giedrės palydovas.
„Jis moka praskaidrinti gyvenimą. Be to, jis sudarytas iš 100 proc. maistingų dalių“, – prisipažino G.Klimienė.
