Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 2020 metais skrandžio vėžys buvo penktoje vietoje pagal naujų atvejų skaičių ir ketvirtoje vietoje pagal mirčių nuo onkologinės ligos skaičių pasaulyje. Lietuvoje skrandžio vėžys užima penktą vietą pagal naujai diagnozuotų atvejų skaičių lyginant su kitomis onkologinėmis ligomis, rašoma pranešime spaudai.
Lietuva, pagal sergamumą skrandžio vėžiu, yra trečia Europoje ir nusileidžia tik Baltarusijai ir Rusijai. 2020 metais sergamumas ir mirtingumas nuo skrandžio vėžio Lietuvoje viršijo Europos vidurkį. Nors ankstyvoji šios ligos diagnostika ir gydymas yra įmanomas, dažniausiai skrandžio vėžys diagnozuojamos jau vėlyvose stadijose.
Apie tai, kokie sveikatos būklės pakitimai gali išduoti, jog galite sirgti skrandžio vėžiu ir kada negalima delsti, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja gastroenterologė, endoskopuotoja Agnė Dikčiūtė.
– Kur pasaulyje daugiausia sergančių skrandžio vėžiu?
– Skrandžio vėžio paplitimas pasaulyje nevienodas. Didžiausias sergamumas skrandžio vėžiu yra rytų Azijoje, rytų Europoje ir pietų Amerikoje. Manoma, kad netolygų skrandžio vėžio paplitimą lemia geografiniai, etniniai, socialiniai ir ekonominiai faktoriai. Netolygus sergamumas įvairiose pasaulio vietose aiškinamas aplinkos poveikiu naviko išsivystymui.
– Kaip aiškinamos tokios tendencijos?
– Vienas iš aplinkos veiksnių yra Helicobacter pylori infekcija. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė šią bakteriją neabejotinu karcinogenu. H. pylori bakterija skrandyje sukelia atrofinį gastritą, kuris progresuoja į žarninę metaplaziją, paskui į displaziją ir galiausiai į skrandžio adenokarcinomą – skrandžio vėžį.
Pastebimas ryšys tarp H. pylori infekcijos ir didelio kiekio druskos maiste. Sūrus maistas pažeidžia skrandžio gleivinę ir sudaro palankias sąlygas H. pylori dauginimuisi.
Tyrimai rodo, kad pažeistą skrandžio gleivinę lengviau paveikia karcinogenai. Vienas iš pavojingiausių karcinogenų yra N-nitrozo junginiai. 40-75 proc. N-nitrozo junginių pasigamina žmogaus kūne. Su maistu gaunami nitratai absorbuojami skrandyje ir išskiriami su seilėmis. Burnos bakterijos juos redukuoja iki nitritų. Nitritai gali reaguoti su aminais, amidais ir aminorūgštimis, sudarydami N-nitrozo junginius. N-nitrozo junginiai, patekę į virškinimo traktą, pažeidžia ląstelių DNR, o tai lemia normalios skrandžio gleivinės transformaciją į navikinį audinį.
Nitratų gauname gerdami užterštą vandenį, valgydami neekologiškas daržoves bei vaisius, vartodami mėsą ir sūrį kuriuos gaminant naudojami nitratai. Rinkdamiesi sveikatai palankius maisto produktus, valgydami daugiau vaisių ir daržovių bei maisto produktų turtingų vitaminu A, vitaminu C ir folio rūgštimi sumažinsime riziką sirgti skrandžio vėžiu.
– Kokie pirmieji simptomai, į ką atkreipti dėmesį?
– Skrandžio vėžys – klastinga liga. Apie pusę pacientų, sergančių ankstyvųjų stadijų skrandžio vėžiu, jokių skundų neturi. Ligai progresuojant, atsiranda daugybė ne tik tiesiogiai su virškinimo sistema susijusių simptomų:
- Pilvo skausmas ir diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje vargina apie pusę vėlyvųjų stadijų skrandžio vėžiu sergančių pacientų.
- Didžioji dalis pacientų taip pat pastebi ir svorio mažėjimą, kurį lemia nepakankamas kalorijų gavimas su maistu. Dažnai nepakankamos mitybos priežastis yra sutrikęs ryjimas – disfagija. Tiesa, ji dažniau jaučiama sergant viršutinės skrandžio dalies naviku, kai navikinės masės užima didžiąją stemplės spindžio dalį. Jei navikinės masės užima didžiąją skrandžio tūrio dalį, atsiranda ankstyvas sotumo jausmas, pykinimas, gali būti ir vėmimas.
- Sergant apatinės skrandžio dalies naviku sutrinka skrandžio išsituštinimas po valgio ir vystosi gastrostazė. Agresyvi skrandžio vėžio forma linitis plastica infiltruoja skrandžio sieną, todėl sutrinka skrandžio gebėjimas išsitempi valgio metu. Suvalgius nedidelį maisto kiekį, dėl nepadidėjančio skrandžio tūrio, jaučiamas ankstyvas sotumo ir nevirškinimo jausmas.
- Penktadaliui pacientų skrandžio vėžys pasireiškia kraujavimu. Neintensyvus kraujavimas lemia anemijos išsivystymą, kuri pasireiškia bendru silpnumu, greitu nuovargiu ar dusuliu.
– Kaip plinta skrandžio vėžys?
– Deja, bet tai, kad jaučiate ligos simptomus, dažniausiai rodo, kad navikas jau būna išplitęs. Paprastai skrandžio vėžys plinta lokaliai į gretimus audinius ir metastazuoja į toliau esančius organus. Skrandžio vėžio metastazės dažniausiai randamos kepenyse, pilvaplėvėje, kiaušidėse ir limfmazgiuose.
Daugiau nei 90 proc. pacientų, kuriems skrandžio vėžys diagnozuojamas ankstyvose stadijose, išgydomi.
Vėžiui metastazavus į kepenis, galima užčiuopti padidėjusias kepenis po dešiniu šonkaulių lanku. Navikinėms masėms sutrikdžius tulžies nutekėjimą tulžies latakais atsiranda gelta. Jei navikas išplinta į limfmazgius, jie padidėja, sukietėja, dažnai keli limfmazgiai jungiasi į konglumeratus. Tokius limfmazgius galima užčiuopti virš raktikaulio, aplink bambą ar kairėje pažastyje.
Navikui išplitus pilvaplėje, pilvo ertmėje pradeda kauptis skystis, todėl didėja pilvo apimtis, didėja svoris, tampa sunku kvėpuoti.
– Į ką dar vertėtų atkreipti dėmesį?
– Skrandžio vėžį, kaip ir kitas onkologines ligas, gali lydėti paraneoplastiniai sindromai. Greičiausiai pastebimi pokyčiai odoje. Staiga atsiranda difuzinių seborėjinių keratorių arba tamsiai aksominių pigmentinių dėmių ant odos raukšlių. Gali būti diagnozuotas inkstų funkcijos sutrikimas, kraujagyslių ligos ar kraujo krešėjimo sutrikimai.
– Kada kreiptis į gydytoją? Ar būtina nedelsti?
– Pastebėjus skrandžio vėžiui būdingus požymius rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Gydytojas įvertinęs skundus ir objektyvius apžiūros duomenis paskirs reikiamus tyrimus. Įtariant skrandžio vėžį rekomenduojama atlikti endoskopinį viršutinio virškinimo trakto ištyrimą – videoezofagogastroduodenoskopiją (gastroskopiją). Tai jautriausias ir specifiškiausias tyrimo metodas diagnozuojant skrandžio navikus.
Gastroskopijos metu gydytojas apžiūri stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę, pastebėjęs įtartinus pakitimus paima nedidelius gleivinės audinio gabalėlius histologiniam ištyrimui. Histologinis tyrimas leidžia diferencijuoti normalią skrandžio gleivinę nuo priešvėžinių būklių ar navikinio audinio. Daugiau nei 90 proc. pacientų, kuriems skrandžio vėžys diagnozuojamas ankstyvose stadijose, išgydomi.
