Blogiausia tai, kad sergant melanoma – neskauda, rašoma pranešimie žiniasklaidai. Tai reiškia, kad labai daug žmonių paprasčiausiai laiku nepastebi, kas vyksta jų odoje, ypač jei darinys yra sunkiai pačiam matomoje ar apčiuopiamoje vietoje, tarkime, ant nugaros, užpakalinėje šlaunų pusėje, užausiuose ir pan. Ką vertėtų žinoti apie melanomą ir jos gydymą?
Gegužės 26 – ąją melanomą prisimename neatsitiktinai. Ši diena yra paskelbta melanomos su BRAF geno mutacija žinomumo diena. Anot gydytojų onkologų, dauguma pacientų turi minėtą mutavusį geną. Ką tai reiškia?
Dažnas su dariniu odoje gyvena metų metus
Kaip teigia Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Galvos – kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja Jolita Gibavičienė, odos vėžį galima pastebėti labai anksti – tam reikia reguliariai atidžiai apžiūrėti savo odą. Pastebėjus ką nors įtartino, kitokio, taip pat to, ko anksčiau odoje nebuvo, reikėtų būtinai pasikonsultuoti su gydytoju specialistu.
„Deja, tačiau labai daug žmonių į odoje atsiradusius pakitimus nekreipia dėmesio. Dažnai būna taip, kad odoje atsiradus kokiam nors dariniui ar pigmentinei dėmei, žmogus ilgainiui prie šito vaizdo pripranta ir su juo gyvena metų metus, jam nė į galvą nešauna, kad tai gali būti piktybinis navikas. Kai konsultacijos metu paklausi, kaip seniai darinys atsiradęs, dažniausias atsakymas būna – kelios savaitės. Kitas dar žiūrėk ir priduria: „Ai, gydytoja, žinokit, anksčiau tikrai nieko šioje odos vietoje nebuvo. Užsigavau neseniai, ir po to kažkas užaugo“, – tvirtina J.Gibavičienė.
Chirurgė pabrėžia, kad melanoma klastinga tuo, kad jos visai neskauda. Nėra jokių nemalonių simptomų. „Svarbu atminti, kad melanoma – anaiptol ne tik taškelis ar spuogelis odoje, tai viso organizmo liga. Jei melanoma diagnozuojama pavėluotai, gydymas laukia ir sunkus, ir ilgas. Tokiu atveju, nepakaks naviką tik išoperuoti, reikės sistemiškai veikiančių vaistų, taip vadinamo adjuvantinio gydymo“, – priduria medikė.
Įtartiną apgamą pastebėjo septyniolikmetė dukra
Kalbant apie profilaktiką, J. Gibavičienė pabrėžia kad savistaba ypatingai svarbi tiems, kurių oda yra itin šviesi, strazdanota, kurie net trumpai pabuvę saulėje labai greitai nudega skaudžiai raudonai.
„Kaip teisingai stebėti savo odą? Reikia tiesiog atidžiai save apsižiūrėti prieš veidrodį, taip pat būtina apžiūrėti savo artimuosius, paprašyti, kad tą patį padarytų vyras ar žmona ir jums. Galbūt ir sunku tuo patikėti, tačiau apie 70 procentų vyrų, kuriems diagnozuojamas odos vėžys, į gydytoją kreipiasi paraginti savo sutuoktinių, kurios jų odoje pamatė įtartiną dėmę, apgamą ar kitokį darinį. Vyrų pastabumas šiuo atveju mažesnis – tokių moterų, kurioms vyrai pastebi ką nors negero odoje, yra vos 15 procentų“, – tvirtina gydytoja ir priduria, kad pirmas dalykas, į kurį svarbu atkreipti dėmesį, – odoje toje vietoje anksčiau nieko nebuvo.
Kaip teisingai stebėti savo odą? Reikia tiesiog atidžiai save apsižiūrėti prieš veidrodį.
Arba tas, kas anksčiau buvo, dabar atrodo kitaip, pavyzdžiui, apgamas yra pakeitęs spalvą, dydį, formą.
J.Gibavičienė pasakoja, kad visai neseniai turėjo pacientę, kuriai naviką odoje aptiko septyniolikmetė dukra.
„Mergina ant mamos odos pamatė negražų apgamą, paragino ją pasirodyti gydytojui, išsitirti. Savaime suprantama, mama į dukters pasiūlymą sureagavo ne iškart, tačiau šioji buvo atkakli ir primygtinai vis primindavo mamai apie apgamą, užfiksavo net darinio padidėjimą. Galiausiai, kai mama kreipėsi į mus, jai buvo nustatyta II stadijos melanoma. Tuo tarpu kita pacientė pas dermatalogą nuėjo pasikonsultuoti visai dėl kitų dalykų, tas, apžiūrėjęs visą odą, atrado įtartiną darinį, atsiuntė moterį pas mus, į Nacionalinį vėžio institutą“, – patirtimi iš kasdienybės dalijasi gydytoja.
Į klausimą, kaip dažnai dėl savo odos profilaktiškai reikėtų lankytis pas gydytoją dermatologą, ypač jei oda iš pirmo žvilgsnio atrodo sveika, be jokių įtartinų darinių, J.Gibavičienė atsako šitaip: „Bent kartą metuose. Konsultuotis reikėtų su tokiu gydytoju, kuris gali atlikti dermatoskopinius odos tyrimus, geba įvertinti, tai ką mato. Tikrai nereikia skubėti užsirašyti į Nacionalinį vėžio institutą. Atlikęs tyrimus ir pastebėjęs ką nors negero, įtartino, dermatologas tikrai patars pasikonsultuoti su onkologais“.
Savęs stebėjimas po gydymo
Kalbėdama apie odos stebėseną, gydytoja priduria, kad ji labai svarbi ir pabaigus gydymą. „Bent kartą per mėnesį būtina labai atidžiai apžiūrėti savo odą, apčiupinėti limfmazgius. Pastebėjus ko anksčiau nebuvo, taip pat atsiradus naujų simptomų, pavyzdžiui, ilgiau užtrukęs kosulys, skausmas kurioje nors kūno vietoje ir pan., būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Tikrai nereikia kaskart baimintis, kad liga tuoj ir vėl sugrįš, tačiau periodiškai lankytis pas gydytoją – tikrai reikia. Priklausomai nuo buvusio naviko stadijos, paskirto gydymo bei prieš kiek laiko jis baigtas, bus atliekami kontroliniai tyrimai, kurie pirmiausia gali išduoti melanomos atkrytį“, – tvirtina J.Gibavičienė. Anot jos, reguliarios apžiūros ir tyrimai padeda kuo anksčiau pastebėti ligos atsinaujinimą ir laiku pradėti gydymą.
Gali atsirasti ir gleivinėse
Melanoma skirstoma į odos arba gleivinių (urogenitalinio trakto, akies, burnos gleivinės ir pan.). Pastaroji yra reta. Melanoma vystosi iš melanocitų. Įtakos jai atsirasti turi kelios priežastys – odos tipas, ilgalaikis buvimas saulėje ir odos nudegimas, paveldimumas, kai kurių apgamų turėjimas, tam tikros imunodeficitinės būklės.
Odos melanoma gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Jei ji laiku nediagnozuojama ir negydoma, ilgainiui vidaus organuose pradeda formuotis melanomos metastazės. Nors kartais gali būti ir kitokia ligos eiga: labai retais atvejais iš pradžių randamos melanomos metastazės, o pirminis melanomos židinys nerandamas net ir atlikus naujausius tyrimus.
Ankstėja medikamentinis melanomos gydymas
Taip tvirtina NVI Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vedėja doc. dr. gydytoja onkologė chemoterapeutė B.Brasiūnienė, balandžio pabaigoje dalyvavusi Europos dermatonkologų asociacijos organizuotame kongrese, kuris buvo skirtas odos vėžio ir melanomos diagnostikos ir gydymo naujienoms apžvelgti, taip pat jame buvo pristatytos įvairių šalių patirtys, įdomūs klinikiniai atvejai.
„Kongrese ypač daug dėmesio buvo skirta medikamentinei odos melanomos ir kitų odos vėžių terapijai. Akivaizdu, kad medikamentinis gydymas ankstėja, kitaip tariant, jis yra skiriamas ne tik išplitusios odos melanomos atvejais, bet ir ankstyvesnių stadijų atvejais po operacijos ar prieš operaciją, taip pat plačiau yra taikoma imunoterapija, monoterapija bei kelių vaistų derinių terapija.
Prognozuojama, kad netolimoje ateityje II-III stadijos melanoma bus pradedama gydyti nebe operacija, kaip iki šiol, o imunoterapijos vaistų deriniu. Tada po kelių vaistų kursų bus atliekama operacija, po kurios, ištyrus navikinę medžiagą histologiškai, gydytojai spręs apie atsaką į gydymą. Esant pilnam atsakui į gydymą, nelikus odos melanomos židinių (skiriant du imunoterapijos vaistus toks atsakas stebimas iki 43 procentų visų ligonių, gydant vienu imunoterapijos vaistu – atsakas siekia 23 procentus), pacientui nebus atliekama didelės apimties limfmazgių šalinimo operacija.
Tokiu atveju sergantysis išvengs limfedemos, kai limfos skystis, neturėdamas kur nutekėti, ima kauptis galūnėse, tad šios tinsta, ir bus aktyviai stebimas. Jei atsakas į gydymą bus dalinis, tokiam pacientui bus rekomenduojama limfmazgių šalinimo operacija, tuo tarpu, jei atsako į gydymą apskritai nebus jokio, bus rekomenduojama peržiūrėti gydymo planą dėl kitų vaistų grupės įtraukimo į adjuvantinį gydymą.
Prognozuojama, kad netolimoje ateityje II-III stadijos melanoma bus pradedama gydyti nebe operacija, kaip iki šiol, o imunoterapijos vaistų deriniu.
Taigi, akivaizdu, jog odos melanomos, kaip ir kitų vėžių, gydymas tampa vis labiau personalizuotas, pagal naviko biologiją parenkama gydymo taktika, siekiama kuo ilgesnio pacientų išgyvenamumo, kartu maksimaliai išsaugant jų gyvenimo kokybę“, - apie naujoves gydant melanomą pasakoja gydytoja.
Kas tas adjuvantinis gydymas ir kuo jis ypatingas?
Adjuvantinės terapijos tikslas yra sunaikinti visas vėžines ląsteles, jei po pirminio chirurginio gydymo tokių dar liko, taip užkertant kelią vėžiui atsinaujinti. Toks gydymas, anot B.Brasiūnienės, melanoma sergantiems pacientams yra skiriamas po atliktos operacijos, diagnozavus III ligos stadiją. Tačiau paskutiniu metu pasaulyje vis daugiau diskutuojama, kad šitokį gydymą reikėtų taikyti ir esant II ligos stadijai, mat šitaip būtų sumažinama ligos atkryčio rizika ateityje.
„Adjuvantiniam gydymui yra rekomenduojama imunoterapija vienu vaistu vienerius metus arba taikinių terapijos derinys, jei nustatyta odos melanoma su BRAF geno mutacija vienerius metus. Pastarąjį derinį patogu vartoti, nes vaistai geriami, tad nereikia papildomų vizitų ligoninėje, o po 12 mėnesių gydymo adjuvantine terapija sumažėja vėžio ligos atkryčio, metastazavimo tikimybė.
Lietuvoje šiuo metu taikinių terapija yra kompensuojama tik ligoniams, kuriems diagnozuota III melanomos stadija su BRAF geno mutacija, tad lieka skaudus klausimas, o kaip gydytis tiems, kurie serga didesnės rizikos II stadijos melanoma arba tiems, kuriems nustatyta III ligos stadija be BRAF geno mutacijos.
Tokie ligoniai lieka be adjuvantinio gydymo ir tai yra labai blogai, mat kuo ankstyvesnė melanomos stadija, tuo didesnė visiško pasveikimo tikimybė, taikant adjuvantinį gydymą. III stadijos ligonių, sergančių odos melanoma, 5 metų išgyvenamumas jau siekia 66 proc. Po adjuvantinio gydymo pacientai nukreipiami aktyviai stebėsenai dar penkerius metus“, – tvirtina gydytoja onkologė chemoterapeutė.
Nesigydymo pasekmės labai liūdnos
Anot B.Brasiūnienės, tiek gydant melanomą, tiek kitų lokalizacijų vėžį, labai svarbu kad pacientas būtų susipažinęs su gydymu: žinotų apie vaistus, kuriuos teks vartoti, turėtų gydytojo numatytą būsimo gydymo ar reikalingų atlikti tyrimų planą, kad mokėtų atpažinti pašalinį vartojamų vaistų poveikį (tuo tikslu naudojamos įvairios knygutės su rekomendacijomis, NVI veikianti paciento mokykla, pacientams skirtos paskaitos, konferencijos ir pan.).
„Gydantis onkologinę ligą, apie kiekvieną naujai atsiradusį simptomą – kraujavimą, virškinamojo trakto veiklos sutrikimus, odos pokyčius, silpnumą, karščiavimą ir kt., – ypač, jei jis trunka ilgiau nei dieną ar dvi ir jei tokio simptomo ankščiau nebuvo, reikėtų pranešti savo gydytojui. Tai yra nepaprastai svarbu, kad pacientas kuo ilgiau galėtų būti gydomas efektyviu vaistu, o šalutinis tokių vaistų poveikis iš esmės nekeistų gydymo plano ir ligonio gyvenimo kokybės“, – teigia gydytoja.
Į klausimą, kodėl kai kurie žmonės, sirgdami onkologine liga, visgi nusprendžia nesigydyti, kliaujasi tikėjimu, alternatyviais gydymo metodais ir kas gali nutikti tokiais atvejais, pašnekovė atsako labai paprastai.
„Kol vėžys nebus visiškai pagydomas, kol nebus iki galo išaiškintos jį sukeliančios priežastys, matyt, baimės ir mitai, susiję su šia liga dar kurį laiką gyvuos. Priežastys, kodėl dalis pacientų atsisako gydytis yra įvairios ir analizuotos įvairių tarptautinių ekspertų. Labai daug lemia paties paciento psichologinė būklė, amžius, turimos gretutinės ligos, neigiamos ankstesnės vėžio gydymo patirtys, įtakos turi ir nepakankamas paciento – medicinos personalo kontaktas, per trumpas laikas konsultacijai ir pan., bei, žinoma, pačios visuomenės išprusimas sveikatinimo klausimais, šalies medicinos lygis, pasitikėjimas profesionalais, mokslu grįstais įrodymais.
Nesigydymo, ypač tais atvejais, kai dar buvo galima sau padėti, pasekmės, suprantama, yra labai liūdnos, ne visada spėjame padėti jau persigalvojusiems pacientams. Tad savo kasdienėje praktikoje NVI Chemoterapijos skyriuje, kur priimame ligonius medikamentiniam vėžio gydymui, kreipiame didelį dėmesį į pacientą ir jo lūkesčius. Stengiamės padėti išsaugoti kuo geresnę gyvenimo kokybę gydymosi metu, kas irgi mažina sergančiųjų baimes. Kalbant apie odos melanomos gydymą, aš nesu turėjusi paciento, kuris sirgdamas išplitusia odos melanoma, būtų atsisakęs gydymo.
Priešingai, ligoniai labai domisi naujais efektyviais vaistais, daug skaito, prašo informacijos, NVI nuolat sulaukiame ligonių iš visos Lietuvos antros nuomonės konsultacijai dėl galimybės dalyvauti klinikiniuose tyrimuose ar ankstyvojo prieinamumo vaistų paramos programose. Pacientai dabar yra aktyvūs, domisi savo liga, gydymo galimybėmis, o tai nuteikia pozityviai“, – tvirtina B.Brasiūnienė.
