Laukimas kėlė stresą
Į Kauno klinikas liepos 27 d. su dukra ji atvyko išankstinės registracijos metu nurodytu laiku – 8.30 val. ryto. Mergaitė, kaip ir pridera prieš operaciją, nebuvo valgiusi ir gėrusi, todėl jos irzlumas dėl priešoperacinio streso augo žaibišku greičiu.
Imu į glėbį 20 kg sveriančią savo dukrą ir per du korpusus nešu ją besidraskančią, staugiančią nesavu balsu į operacinę. Kur premedikacija?
„Atvykus nurodytu metu, kabinetas buvo užrakintas, registratūra nedirbo. Blaškėmės bandydami išsiaiškinti, kur kreiptis. 9 val. pasirodė seselė, liepė laukti. Laukėm. Pasirodė gydytojas ir vėl liepė laukti. Po 20 min. man įėjus į kabinetą, pakeltu tonu buvo išaiškinta, kad reikia kreiptis į registratūrą ir išsiimti ligos istoriją. Bet juk už durų buvo keturi vaikai.
Tokį pakankamai drastišką dantų šalinimo būdą paskiria ypatingais atvejais, kai mažyliai bijo, nesileidžia gydyti. Tad ir elgtis su tokiais vaikais reikėtų kiek jautriau“, - istoriją ėmė pasakoti vaistininke dirbanti Kristina.
Registratūroje – žmonių antplūdis, o dirba tik viena darbuotoja. Moteris pasidžiaugė, kad bent ši buvo maloni, nors iš įtampos ir jai rankos drebėjo. Atstovėjusi dvidešimties žmonių eilę, ji grįžo prie apgulto kabineto.
„Po n-tojo ėjimo į kabinetą ir pasakymo, jog norime gultis į skyrių, pagaliau sulaukėme bent jau dokumentų. Liepta juos užpildyti. Ir vėl laukimas. Priminsiu, kad tuo tarpu vaikai už durų zyzia, cypia, verkia iš nuobodulio, prašo valgyti ir gerti. Juk karšta. Nuo atvykimo iki kol mus paguldė į skyrių, praėjo 2 val. O ten laukė dar didesnis nusivylimas“, – atsiduso Kristina.
Į operacinę nešė klykiančią
Pasak mažametės mamos, kiti, mažesni, vaikai nesuvokė, kas vyksta, bet jos septynmetė dukra viską suprato. Kadangi ji buvo paskutinė eilėje, su kiekvienu į operacinę vedamu vaiku vis labiau nerimavo. Galiausiai mergaitę pradėjo pykinti, ji ėmė vemti, visa drebėjo iš streso. Kristina perspėjo sesutę, bet palatoje pasirodęs daktaras ramino, jog tai yra normalu.
„Atėjo tas momentas, kai atvežė priešpaskutinį vaiką. Imu į glėbį 20 kg sveriančią savo dukrą ir per du korpusus nešu ją besidraskančią, staugiančią nesavu balsu į operacinę. Personalas paima kaip pagalį mergaitę iš manęs, prispaudžia, uždeda kaukę ir įsakmiu tonu liepia kvėpuoti giliau. Išeinu su ašaromis akyse ir širdyje. Ir su klausimu „Kodėl?“.
Negi žmoniškai, be streso nebuvo galima viso to atlikti? Kur premedikacija – priemonės, kurių imamasi, kad ligonis prieš operaciją taip nestresuotų? Turėtų būti duodama raminamųjų vaistų“, – teiravosi Kristina.
Ji sako pareikalavusi suteikti informacijos, kodėl taip nežmoniškai elgiamasi su vaikais. Atėjusi anesteziologė paaiškino, kad šioje klinikoje neproteguojama premeditacija raminančiais vaistais.
„Ne kartą sūnums buvo operuojami adenoidai ir angina. LOR skyriuje Kauno klinikose, bei Kauno Respublikinėje ligoninėje yra taikoma premedikacija. Kodėl čia ne? XXI amžius, o mes elgiamės kaip akmens amžiuje. Protu nesuvokiama, kaip taip galima elgtis su vaikais. Su gyvūnais elgiamasi geriau. Nuo atvažiavimo iki operacijos atlikimo praėjo 3,5 val. Tiek kankinosi dukra. Juk ne šiaip sau jai buvo dantys šalinami su narkoze“, – teigė Kristina.
Naktį po operacijos jos dukra šokinėjo iš miegų, verkė. Vaikas patyrė didžiulį nerimo priepuolį.
Vaisto skirti nebuvo būtina
Pasak Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vadovės Mildos Dambrauskienės, Veido ir žandikaulių klinika yra viena iš dviejų įstaigų Lietuvoje, kuriose teikiama skubi odontologinė pagalba vaikams, kai jiems reikalingas operacinis gydymas. Paprastai tokios intervencijos, taikant nejautrą, atliekamos 3-4 vaikams per dieną.
Kauno klinikos yra viena iš dviejų įstaigų Lietuvoje, kuriose teikiama skubi odontologinė pagalba vaikams, kai jiems reikalingas operacinis gydymas. Paprastai tokios intervencijos, taikant nejautrą, atliekamos 3-4 vaikams per dieną.
„Tą dieną, kai operacija buvo atliekama 15min skaitytojos dukrai, buvo suplanuotos 3 chirurginės odontologinės intervencijos. Tačiau atvyko dar du vaikai, kuriems reikėjo operacijų skubos tvarka, todėl teko palaukti, nes visi jie operuojami vienoje operacinėje.
Atvykti iš anksto liepiama visiems, nes ligoninėje lengviau užtikrinti pasirengimą procedūrai, t. y., kad vaikai būtų nevalgę, negėrę prieš operaciją ir be ūminės ligos požymių“, – paaiškino M.Dambrauskienė.
Pasak jos, vaikų odontologijoje vaistų premedikacijai neduodama saugumo sumetimais: jei vaikas adekvataus elgesio ir emocijų, jis, negavęs vaisto, greičiau gali būti išrašomas iš ligoninės.
„Gydytoja anesteziologė prieš intervenciją su pacientės mama aptarė premedikacijos galimybes, bet tuo metu vaisto skyrimui nebuvo indikacijų. Palatoje mergaitė elgėsi ramiai, iki operacinės ją galėjo palydėti mama ir pabūti ten, kol dukra užmigs. Leidžiant tėvams kiek įmanoma ilgiau būti su vaiku, siekiama sumažinti medikamentų poreikį.
Po operacijos pacientė irgi jautėsi gerai, po poros valandų buvo išleista į namus. Galima suprasti mamos norą, kad vaikas gydymo įstaigoje patirtų kuo mažiau neigiamų emocijų. To paties siekia ir medicinos personalas, tačiau tam būtinas abiejų pusių bendradarbiavimas“, – patikino Kauno klinikų atstovė.
