Varvanti nosis, gerklės skausmas, kosulys ir aukšta temperatūra dažnus tėvelius išgąsdina, tačiau medikai primena, jog važiuoti į priimamąjį reikėtų kritiškai įvertinus vaiko būklę.
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų skubios pagalbos skyriaus vadovas Algirdas Dagys 15min duotame komentare teigė, kad pastaruoju metu Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų skubios pagalbos skyriuje pastebimas padidėjęs pacientų srautas.
„Įprastai į šį skyrių atvyksta apie 80–100 vaikų, tačiau šiuo metu pagalba suteikiama apie 120–150 pacientų per parą. Atvykstančių pacientų skaičius padidėjo dėl to, kad vis daugiau į skyrių atvyksta vaikų, sergančių ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ar peršalimo ligomis.
Į Vaikų skubios pagalbos skyrių rekomenduojama vykti, kai atsiranda tokie simptomai kaip apsunkintas alsavimas, dusulys, pamėlusios arba pabalusios akys ar atsiranda sąmonės sutrikimai, traukuliai. Taip pat patyrus galvos traumą, nudegimus, kaulų lūžius, pastebėjus keistus bėrimus ant kūno. Šiuo padidėjusio sergamumo sezonu raginame visus tėvelius išlikti sąmoningais ir supratingais“, – kalbėjo medikas.
Kauno klinikų medikai taip pat atkreipia dėmesį, kaip pasiruošti ir kada vykti į Vaikų skubios pagalbos skyrių. Šiame vaizdo įraše rasite svarbiausius patarimus.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) savo puslapyje informuoja, kad praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis Lietuvoje padidėjo. Lapkričio 28 d.–gruodžio 4 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1169,9 atvejo 100 tūkst. gyv., ankstesniąją savaitę (lapkričio 21–27 d.) jis buvo mažesnis – 900,9 atvejo 100 tūkst. gyv.
Palyginus pastarųjų savaičių (47-osios ir 48-osios) duomenis matyti, kad padidėjo tiek gripo, tiek ŪVKTI, tiek COVID-19 ligos atvejų skaičiai.
Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis užregistruotas Utenos apskrityje (670,5 atvejo 100 tūkst. gyv.), didžiausias – Kauno apskrityje (1528 atvejo 100 tūkst. gyv.).
Epideminis sergamumo lygis pasiektas 8-iose savivaldybėse: Kėdainių r., Kauno m., Šilutės r., Kazlų Rūdos sav., Panevėžio m., Šiaulių m., Jurbarko r., Visagino sav. Lapkričio 21–27 d. Kazlų Rūdoje ir Jurbarko r. buvo užfiksuoti didžiausi sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 ligos rodikliai.
Pastarąją savaitę į ligonines dėl gripo pateko 38 žmonės, iš kurių 26 priklausė 0–17 metų amžiaus grupei. Intensyviosios terapijos skyriuje buvo gydomi 4 asmenys, iš kurių 2 priklausė 2–17 m. amžiaus grupei. Savaitę prieš tai (lapkričio 21–27 d.) į šalies ligonines buvo paguldytas 21 pacientas, iš kurių 16 nepilnamečių.
Nustatoma daugiau respiracinio sincitinio viruso (RSV) atvejų
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2022 m. 47 šių metų savaitę ŪVKTI simptomus jaučiantiems pacientams iš viso buvo paimti 382 ėminiai, iš kurių 26-uose ėminiuose buvo aptiktas A tipo gripo virusas, 1-ame – B tipo gripo virusas ir 82-uose – respiracinis sincitinis virusas (RSV).
RSV – labiausiai paplitęs virusinis patogenas
RSV sukelia kvėpavimo takų ligas įvairaus amžiaus žmonėms. Ši infekcija gali pasireikšti tik paprasčiausio peršalimo simptomais: sloga, kosuliu ir neaukšta temperatūra, tačiau dažniausiai RSV minimas kaip sukeliantis apatinių kvėpavimo takų infekciją – bronchiolitą (smulkiųjų bronchų uždegimą) ar pneumoniją (plaučių uždegimą).
Infekcija ypač pavojinga naujagimiams ir kūdikiams. RSV infekcijos protrūkiai dažniausiai prasideda rudenį ir baigiasi pavasarį. Šiuo metu didelis sergamumas ŪVKTI registruojamas tarp vaikų, dalis jų patenka į ligonines. RSV atvejų skaičiaus didėjimas šiuo metu registruojamas ir kitose Europos šalyse.
NVSC primena, kad efektyviausia apsauga nuo gripo yra skiepai, tad rekomenduojama nedelsti ir dėl skiepų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gripo sezono metu taip pat rekomenduojama:
- Laikytis rankų higienos taisyklių: kuo dažniau plauti rankas, ypač slaugant ligonį, prieš valgį ar palietus galimai užkrėstą daiktą.
- Kosėjant ir čiaudėjant, užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai alkūnės linkyje). Jei prisidengėte burną ir nosį delnu, tuojau pat nusiplaukite rankas.
- Dažnai vėdinti bei drėgnu būdu valyti patalpas (tiek gyvenamąsias, tiek visuomenines).
- Susirgus rekomenduojama nesigydyti patiems, neleisti vaikų į ugdymo įstaigas, o kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Susirgus rekomenduojama nesigydyti patiems, neleisti vaikų į ugdymo įstaigas, o kreiptis į savo šeimos gydytoją.
- Susirgus gripu dėvėti medicininę kaukę, kuri padės sulaikyti kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint. Sveiki žmonės, slaugydami sergantį asmenį, taip pat turėtų dėvėti medicinines kaukes.
- Medicinines veido kaukes arba respiratorius rekomenduojama dėvėti viešose uždarose vietose: paslaugų teikimo vietose, renginiuose, maldos namuose, viešajame transporte ir kitose uždarose vietose, kurios prastai vėdinamos, taip pat kuriose yra didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių. Veido apsaugos priemones privaloma dėvėti asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
