Komplikacijos šiurpina
Visų pirma, kontaktuodamas su kitais asmenimis, sergantysis gali apkrėsti
kolegas. Kelionės į darbą metu – sutiktuosius viešajame transporte, prekybos centruose, kitose masinio susibūrimo vietose. Jei darbo pobūdis įpareigoja kontaktuoti su klientais, gripo virusas pasklinda ir už kabineto ribų. Sergantys suaugę gali užkrėsti kitus asmenis maždaug 5 dienas nuo pirmųjų simptomų. Kad ir kaip beskaičiuotume, gydyti vieną gripu susirgusį asmenį yra pigiau nei nuo gripo pagydyti dar dešimt juo užsikrėtusiųjų.
Tą pačią paprastą aritmetinę taisyklę galima pritaikyti ir kalbant apie sergančių, bet dirbančių, darbuotojų produktyvumą. Ką gali nudirbti karščiuojantis, sloguojantis, kosėjantis darbuotojas, vienu metu jaučiantis dar ir sąnarių bei galvos skausmą, kaulų laužymą? O jei tokių sergančių, bet darbdaviui besiaukojančių darbuotojų biure sėdi bent penki? Apie įgyvendintus savaitės planus, baigtus projektus ir pranoktus rezultatus keletą savaičių galima ir pamiršti.
Trečia, kasmet gripas grasina pačiomis įvairiausiomis komplikacijomis, kurių gydymas užtrunka kelis kartus ilgiau nei paties gripo. Ypač tiems, kurie numoja ranka ir laiku nesigydo. Palyginimui, vidutiniškai gripu sergama nuo 4 iki 7 dienų. Plaučių uždegimo gydymo trukmė priklauso nuo jo sunkumo – paprastai užtrunka 2-3 savaites.
Kaip informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dažniausia ankstyvoji komplikacija – pneumokokų sukeliamas plaučių uždegimas, vėlyvoji – širdies, inkstų ir kitų organų pakenkimai. Teigiama, kad širdies raumens uždegimas arba miokarditas paprastai užklumpa jaunus ir stiprius žmones. Ligoniai, kurie vaikšto karščiuodami, ne tik intoksikuoja savo kūną, dėl ko labiausiai kenčia širdis.
Darbdaviai padeda darbuotojams stiprinti imunitetą
Tačiau vis daugiau darbdavių supranta, kad didžiausią vertę įmonei kuria sveiki darbuotojai, tad jų sveikatos stiprinimui dėmesio bei lėšų skiria ne tik užklupus epidemijos, o ištisus metus. „Teo“ ir „Omnitel“ žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas sako, kad įmonės yra sveikos ir laimingos tiek, kiek sveiki ir laimingi jų darbuotojai.
„Todėl darbuotojų savijauta ir sveikata mums yra svarbi. Kiekvieną mėnesį stebime sergamumo rodiklį ir matome, kad prevencinės darbuotojų sveikatos stiprinimo priemonės veiki“, – sako jis. Viena iš priemonių epidemijų metu išlikti ramesniems ir dirbti produktyviai – nemokami skiepai nuo gripo artėjant šaltajam sezonui.
Darbuotojų imunitetą ištisus metus stiprina ir „Bitė“. Kaip teigia bendrovės Korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovė Žana Jakevičienė, darbuotojams apmokamas jogos ir sveiko stuburo užsiėmimų lankymas, taip pat kompensuojamas sporto klubų lankymas.
„Už pasiektus asmeninius rekordus yra skiriami prizai, pavyzdžiui, sveiko maisto produktai, dovanų čekiai į sveiko maisto parduotuves, sporto prekių parduotuves). Kasdien visi darbuotojai gauna šviežių vaisių ar sveikų maisto produktų, visam šaltajam sezonui pasirūpinta medumi su imbieru ir citrina. Pasirūpiname ir vitaminais. Kasmet į įmonę atvyksta gydytojai, kurie atlieka sveikatos patikrą ir konsultuoja darbuotojus“, – pasakoja Ž.Jakevičienė. Galimybę būti paskiepytiems nuo gripo turi ir „Bitės“ darbuotojai.
Ar galima sirgti ir dirbti vienu metu? O oficialiai?
Jei visgi esate „atsakingas“ ligonis ir nusprendėte sirgti namuose, o ne darbe prie kompiuterio, nepamirškite pasirūpinti savo nedarbingumo pažymėjimu. Diagnozavęs ligą, gydytojas jums paskirs gydymą ir, jei pripažins laikinai nedarbingu, išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame bus nurodytas periodas, kiek laiko truks gydymas ir jūs dėl ligos negalėsite eiti į darbą.
Informuokite darbdavį ar kelis (jeigu dirbate ne vienoje darbovietėje) apie tai, kad susirgote ir negalite atvykti į darbą. Darbdavys po jūsų kreipimosi privalo apskaičiuoti ligos išmoką iš savo lėšų už 2 pirmąsias ligos dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku ir apie tai informuoti „Sodrą“. Už pirmas dvi ligos dienas mokama pašalpa sudaro 80–100 proc. asmens gaunamo darbo užmokesčio, nuo trečiosios – 80 proc. dydžio išmoką moka „Sodra“. Jei gydytojas nustato, kad būtina tęsti gydymą, jis išduos naują nedarbingumo pažymėjimą.
Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė primena, kad sąvoka „darbas iš namų sergant“ oficialiai neegzistuoja, todėl vienu metu gauti ir nedarbingumo pašalpą, ir atlyginimą yra neįmanoma.
„Jeigu žmogus dėl ligos negali dirbti, jam išrašomas nedarbingumo pažymėjimas, kurio pagrindu jis gali gydytis stacionariai, namuose arba ambulatoriškai, atsižvelgiant į ligos pobūdį. Gavęs nedarbingumo pažymėjimą dirbti jis negali, nes tai neatitinka logikos ir įstatymo, – sako VDI atstovė. – Jei nedarbingumo lapelis nėra išrašomas, žmogus dirbti iš namų gali“. Žinoma, jei jam pavyksta susitarti su darbdaviu ir tokia praktika įmonėje yra taikoma.
Kaip informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl sezoninio gripo pasaulyje kasmet miršta iki milijono žmonių, iš jų apie 100 tūkst. vaikų jaunesnių nei penkerių metų amžiaus. Skaičiuojama, kad su gripu susijusių mirčių gali būti keturis kartus daugiau nei oficialiai nustatoma. Kas kartą pajutę pirmuosius ligos simptomus gerai įvertinkite – galbūt tos kelios dienos darbe be jūsų tikrai yra geriausia išeitis tiek jums, tiek aplinkiniams.
