Vilniaus miesto tarybos nario patirtis
Pateikiame A.Bužinsko, matyt, pirmą kartą susidūrusio su šia ligonine, pasisakymą. Panašu, kad visa tai matant jauną vyrą gelbėjo tik humoro jausmas.
„Šventės buvo kiek egzotiškesnės. Rasa išmėgino sveikatos apsaugos sistemos paslaugas. Kažkaip būtų nesąžininga nepasidalinti patirtimi. Naktį iš 23 d. į 24 d., kai jau supratome, kad apsinuodijimas nevaikiškas, paskambinau 112 ir iškviečiau greitąją pagalbą.
Greitukė nustebino labai maloniai. Atvyko per 8 min., paramedikė buvo super maloni ir draugiška, automobilis tvarkingas ir nenuperstas. Kaip normalioje, vakarietiškoje valstybėje. Viską paaiškino ir galiausiai patarė kartu vykti į infekcinę ligoninę Žvėryne. Tai keli įspūdžiai:
– Man trūksta žodžių, kad nupasakočiau, kaip tragiškai atrodė ta trobelė, kurią vadina infekcine ligonine. Nutrešęs, pelėsiais ir kerpėm apaugęs pastatas labiau žadėjo naujos infekcijos pasigavimą nei apsinuodijimo gydymą.
– Visoje infekcinėje ligoninėje pacientams yra vienas WC. Ne palatoje, o VISIEMS. Ligoninėje, kurioje žmonės viduriuoja ir vemia, jie turi vieną tūliką. Vieną tūliką, Karlai!!
– Ar galima tuo WC naudotis? Ne. Kiekvienas pacientas turi gamtinius reikalus sutvarkyti į bliūdą, pažymėtą jo lovos numeriu. Ir taip kas kartą. Literaliai į bliūdą.
– Kaip reikia išsikviesti seselę į palatą? Tau duoda šaukštą, kurį turi daužyti į metalinį lovos rėmą, tikėdamasis, kad seselė išgirs tavo ir tavo šaukšto šauksmą. ŠAUKŠTĄ!! Aš nepatikėjau, kol pats neišgirdau šaukštukų simfonijos.
– Ligoninės personalas, kaip pridera bendram vaizdui, yra neapsakomai šlykštus. Piktos, sovietinės bobos, kurios nekenčia savo darbo, atrodo specialiai viską daro išvirkščiomis rankomis, lietuviškai beveik nekalba, o į atsakymus Tau neatsako ir nieko nepaaiškina. Negyvenau, bet įsivaizduoju, kad elgėsi kaip pridera komunistinėje valstybėje.
– Na ir, žinoma, maistas. Andrius Tapinas su „Laisvės TV“ darė atskirą reportažą apie pateikiamus gardumynus. Įsitikinau savo akimis. Paragauti neišdrįsau.
– Maloniausias žmogus visoje ligoninėje yra budintis gydytojas. Kadangi buvo švenčių metas, dažniausiai budėjo jauni rezidentai. Už tuos 200–300 eurų. Jiems kažkaip ir paaiškinti pavyko viską, ir žmoniškai kalbėti, ir dar nusišypsoti“.
Ligoninės patalpos – kaip prieš 100 metų
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė sutiko, kad skaudi patalpų tema žiniasklaidoje liesta jau ne kartą.
„Tačiau noriu pradėti nuo to, kad mes seniai kovojame, kad turėtume naujas patalpas, tačiau, regis, viskas buvo daroma taip, kad naujos ligoninės atsiradimas būtų atitolintas. Ligoninė statyta 1905 m., taigi daugiau nei prieš 100 metų, ir nėra ko tikėtis sąlygų kaip naujame, šiuolaikiniame pastate. Beje, skyrius, apie kurį asmuo rašo, kiek įmanoma, patvarkytas. Kaip tik ir sienos tvarkytos, ir grindys, viskas perdažyta. Tikrai nėra tokių antisanitarinių sąlygų, kaip rašoma.
Tai gastroenterologinis skyrius ir jame yra ne vienas, bet trys tualetai. Vienas tualetas skirtas moterims, antras – vyrams, o trečias yra bendras. Du tualetai yra viename skyriaus gale, bendras – kitame. Aišku, pagal šiuolaikinius standartus norėtųsi, kad tualetas būtų prie kiekvienos palatos, kiekvienas iš mūsų norime, kad taip būtų, bet yra kaip yra“, – teigė medikė.
Šaukštų barškinimo sistema gyvuoja ne vieną dešimtmetį
Pasak jos, dauguma ligonių, kurie gydomi tame skyriuje, yra gulintys.
„Skyriuje yra 25 lovos, nors iš tiesų stovi ir daugiau lovų, kadangi būna tokių epizodų, kai yra labai daug ligonių ir mes juos visus turime priimti, o yra tik du postai, tai reiškia, kad yra tik dvi sesutės. Didžioji dauguma ligonių gydomi lašelinėmis, kadangi liga, dėl kurios jie guldomi, paprastai susijusi su žarnyno uždegimu ir viduriavimu. Žmogus netenka daug skysčio ir tokiu būdu jį reikia gelbėti. Įsivaizduokite – jeigu dirba dvi sesutės ir guli 25 ligoniai, prižiūrėti kiekvieną nėra taip paprasta.
Ir kai nėra signalizacinės sistemos, nes jos nebuvo numatyta statant tą ligoninę ir vėliau ji nebuvo įrengta, gal net nesant tokių techninių galimybių, tiesiog buvo sugalvotas toks būdas, kaip pacientas gali duoti garsinį signalą, kad jo lašelinė baigėsi, jeigu palatos kaimynas taip pat tuo metu negali nueiti ir pakviesti sesutės. Ir pačios sesutės, aišku, užsuka, bet kai daug ligonių, jos negali būti dviejose vietose tuo pat metu. Mes, žmonės, esame lankstūs ir prigalvojame įvairių išeičių iš situacijos. Aš atėjau į ligoninę dirbti prieš 25 metus ir toks būdas buvo taikomas. Nesuprantu, kodėl visuomenė tai taip gąsdina. Naujoje ligoninėje, aišku, numatyta signalizacinė sistema“, – tikino L.Jančorienė.
Tuštintis į puodus prašoma dėl tikslesnio ligos sekimo
Paklausta, kodėl ligonių prašoma tuštintis į puodus, medikė paaiškino, kad tai daroma dėl medicininių priežasčių. Iš tiesų žmogus gali ir į klozetą pasituštinti, bet jo prašoma tai padaryti į puodą, laikoma tualeto patalpoje, kad būtų galima adekvačiai įvertinti ligos pobūdį.
„Kadangi tai ligoniai, kurie serga žarnyno infekcijomis ir 99 proc. iš jų viduriuoja, norėdami įvertinti išmatų pobūdį, kiek yra priemaišų, ar yra kraujo, nes pacientas ne visada pats moka įvertinti, kaip atrodo išmatos, nuo seno buvo taikomas toks diagnostikos metodas. Pacientams pasakoma tuštintis į puodą, kad sesutės galėtų išmatas apžiūrėti ir surašyti informaciją vaistų skyrimo ir būklės žymėjimo lapuose. Po kiekvienos paros, baigdamos savo pamainą, sesutės surašo, kiek kartų ir kaip kiekvienas pacientas tuštinosi. Pagaliau ir mėginį taip paprasčiau paimti tyrimui.
Dar viena problema, kad slaugytojų amžiaus vidurkis jau visiškai artėja prie pensinio. Slaugytojų atlyginimai iš tiesų yra maži, krūviai dideli, ir prisivilioti žmogų dirbti dar ir į senas patalpas labai sudėtinga. Todėl daug pretenzijų reikšti slaugytojoms tiesiog neįmanoma, nes apsisukusi bet kuri bet kada gali išeiti į pensiją, o kokia jaunesnė – išvažiuoti į užsienį. Jei bent viena jų su visu savo etatu išeitų, nežinau, ką darytume. Jei tik gauname jauną, įžvalgią, gerą sesutę, nepraėjus nė pusmečiui jos nebelieka – ne tik pas mus, bet ir Lietuvoje. Mano šeimos emigracija visiškai nepalietė, tačiau taip smarkiai palietė per darbą, kad jaučiuosi taip, tarsi mano šeimos nariai būtų išvažiavę“, – atviravo pašnekovė.
Kada gi šviesa tunelio gale, t. y. kada pacientams tikėtis padorių ligoninės patalpų?
„Kaip tik prieš dieną teko pravažiuoti pro tą vietą, kur iškils nauja ligoninė. Teritorija dabar aptverta, prasidėję statybų darbai ir ant tvoros pakabinta lentelė, kurioje nurodyta, kad darbų pabaiga numatoma 2019 m. balandžio 1 d. Taigi liko vieneri metai su trupučiu ir dabar planuoti labai didelių investicijų į šiuos senus griūvančius pastatus nebeišeina. Tačiau jau praėjo treji metai nuo prezidentės vizito pas mus ir per tą laiką negavome nei papildomo finansavimo, nei tikrumo. Statybų sutartis pasirašyta tik šiemet, lapkričio 20 d.“, – teigė L.Jančorienė.
