Sloga (rinitas)
Sloga – tai viena dažniausių sezoninių ligų, pasireiškianti nosies užgulimu, rinorėja („bėgančia“ nosimi), čiauduliu, niežuliu (niežulys labiau būdingas alerginei slogai).
Gretutiniai simptomai: sekreto tekėjimas į gerklę (dėl to sloga labai dažnai sukelia ir kosulį), galvos, ausų skausmas, gerklės perštėjimas, miego sutrikimai, knarkimas, uoslės sutrikimas ir kt.
Viena iš slogos sukėlėjų – ūminė virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Sloga nėra tokia jau nekalta liga, tai ne vien tik nosies diskomfortas ir pablogėjusi gyvenimo kokybė. Negydant slogos gali atsirasti komplikacijų: išsivystyti sinusitas (užburkus nosies gleivinei sutrinka nosiaryklės ventiliacija, kaupiasi bakterijos, kurios gali sukelti uždegimą), skausmingas ausų uždegimas (nosiaryklė ir vidurinės ausies ertmė yra sujungtos kanalu, vadinamu Eustachijaus vamzdžiu, o užburkus nosies gleivinei, šis kanalas užsikemša, sutrikdo vidurinės ausies drenažą, pradeda kauptis bakterijos, galinčios sukelti uždegimą), be to, infekcija nosyje gali išplisti į bronchus ar plaučius bei komplikuotis į kitas kvėpavimo takų ligas.
Sloga nėra tokia jau nekalta liga, tai ne vien tik nosies diskomfortas ir pablogėjusi gyvenimo kokybė
Taigi, jei nosis užgulusi, nereikėtų į tai numoti ranka – geriau iškart gydyti ir nerizikuoti sulaukti komplikacijų. Vienas dažniausiai vartojamų vaistų slogai gydyti – ksilometazolino hidrochloridas (pvz., Xymelin).
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad jis veiksmingai mažina nosies gleivinės paburkimą. Gydant slogą, labai svarbu ne tik vaisto veiksmingumas, bet ir tai, kaip į nosies gleivinę patekęs vaistas joje pasiskirsto.
Ištobulintas Xymelin purkštukas vaistą išpurškia itin smulkių lašelių „debesėliu“, vaistas tolygiai padengia gleivinę, yra gerai pasisavinamas – todėl pradeda veikti akimirksniu. Xymelin Menthol sudėtyje yra levomentolio ir eukaliptų eterinio aliejaus kvėpavimui palengvinti, ir nėra jokių konservantų. Žinoma, gydyti reikia tinkamomis vaistų dozėmis ir tinkamą laiką.
Karščiavimas ir skausmas
Karščiavimas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi į gydytoją. Tačiau pakilusios temperatūros nereiktų stengtis iškart numušti, nes juk tokiu būdu organizmas kovoja su liga. Pats karščiavimas nėra liga – reikia atrasti priežastį, dėl ko pakilo temperatūra, ir gydyti priežastį, o ne pasekmę.
nėra vieno visiems tinkamo „normalios“ temperatūros rodmens – jis priklauso nuo paros laiko, matuojamos kūno vietos, naudojamo termometro tipo.
Klaidingai manoma, kad sergant visą laiką reikia palaikyti „normalią“ temperatūrą. Be to, nėra vieno visiems tinkamo „normalios“ temperatūros rodmens – jis priklauso nuo paros laiko, matuojamos kūno vietos, naudojamo termometro tipo. Pažastyje normalia temperatūra gali būti laikoma iki 37,5 0C. Patartina mažinti tik didesnę nei 38,5 0C temperatūrą. Temperatūrai pakilus daugiau nei 41 0C, ją mažinti būtina, nes organizme prasideda žalingi fiziologiniai reiškiniai.
Peršalimą, virusų ar bakterijų sukeltus susirgimus dažnai lydi ne tik karščiavimas, bet ir skausmas (galvos, ausų, raumenų, sąnarių). Tiek karščiavimui mažinti, tiek skausmui slopinti dažniausiai yra vartojami acetaminofeno (paracetamolio) arba ibuprofeno preparatai. Ibuprofenas (pvz., Ibumetin) turi trejopą poveikį – veiksmingai malšina įvairių rūšių skausmą, mažina karščiavimą ir slopina uždegimą. Jis puikiai tinka karščiavimui mažinti, nes veikia ilgai (iki 8 val., dėl to ypač patogus vartoti prieš miegą).
Ir, kaip visada, primename – vartodami bet kokį vaistą įdėmiai perskaitykite pakuotės lapelį ir vaistą vartokite taip, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsiranda šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Būkite sveiki ir nesirkite!
