Sezoninės virtuvės galvosūkiai: žiemą valgyti ispanišką pomidorą ar laukti lietuviško?

Šiandienė mitybos krypčių, tendencijų ir taisyklių įvairovė galvą apsuka ne vienam. Palaipsniui nurimus žaliavalgystės bumui, išpopuliarėjo Paleo dieta ir mityba be gliuteno, o pastaruoju metu visame pasaulyje sparčiai auga dar viena tendencija – sezoninė virtuvė. Sezoninės virtuvės šalininkai siūlo valgyti kuo daugiau konkrečiu metų laiku užauginamų ar kitaip gaunamų maisto produktų. Idealu, jeigu jie auginti artimoje aplinkoje, o ne atvežti iš tolimų kraštų.
Pomidorai
Pomidorai / Fotolia nuotr.

Šiuo metu Lietuvos prekybos centruose parduodama net iki 250 rūšių vaisių ir daržovių.

Naujiena sezoninės virtuvės nepavadinsi – tradicinė lietuvių virtuvė taip pat buvo sezoninė, nes kitų galimybių žmonės tada neturėjo. Šaltuoju metų laiku lietuviai vartodavo daug bulvių, mėsos, raugintų daržovių, kopūstų, nes šie – lengvai sandėliuojami. Žiemą būdavo mažiau pieno, tad jį pakeisdavo aguonų pienas. Šaltuoju metų laiku plačiai naudotas ir itin maistingas, tačiau dabar jau primirštas kanapių aliejus.

Šiandien parduotuvių asortimentas – margas ir žiemą, ir vasarą, tad sezonų kaitos virtuvėje nebejaučiame. Vis dėlto pasigirsta spėlionių, ar verta pirkti iš Ispanijos vežtą pomidorą ankstyvą pavasarį, ar geriau palaukti lietuviško, ar vartoti vaisius ir daržoves šaltuoju metu kuomet mūsų šalyje jos neauga. Vartotojų abejones skatina įsitikinimas, kad iš svetur atvežti vaisiai ir daržovės bus nupurkšti pesticidais, turės mažesnę maistinę vertę.

Taigi pirkti ar ne importuotus vaisius ir daržoves?

Doc. dr. Evaldo Klimo, Aleksandro Stulginskio Universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto direktoriaus nuomone išnaudoti sezoninių maisto produktų privalumus yra gerai. Problemų atsiranda, kai neturėdamas savų vaisių ir daržovių, bet norėdamas išvengti importuotų, žmogus visą šaltąjį sezoną maitinasi tik mėsa, bulvėmis, duona ar makaronais.

Mūsų klimato zonoje asortimento pasirinkimas nėra didelis, tad atvežtų vaisių ir daržovių neišvengsime. Šaltuoju metų laiku jos tikrai yra geresnė alternatyva, nei jokių vaisių ir daržovių.

„Reikėtų pabrėžti, kad lygiai taip pat tręšiami ir Lietuvoje auginami augalai – be tręšimo nebūtų gero derliaus. Jei šiltnamyje auginamo pomidoro ar agurko tręšimas nebūtų subalansuotas ir nebūtų užtikrinta biologinė apsauga nuo ligų ir kenkėjų, toks augalas tikrai nevestų vaisių nuo kovo iki lapkričio mėnesio. Be abejo, vietoje augęs augalas visada turi pranašumų – visų pirma dėl savo šviežumo, o kartais – ir dėl skonio. Bėda ta, kad mūsų klimato zonoje asortimento pasirinkimas nėra didelis, tad atvežtų vaisių ir daržovių neišvengsime. Šaltuoju metų laiku jos tikrai yra geresnė alternatyva, nei jokių vaisių ir daržovių“, – teigė doc. dr. E. Klimas.

Eksperto teigimu Lietuvoje vis dar norėtųsi didesnio salotų ir žalumynų – krapų, svogūnų laiškų, petražolių – pasirinkimo. Ne sezono metu pačiam ant palangės užsiauginti šių augalų tikrai nėra lengva. Tačiau ant daugiabučio palangės nesunkiai galima susidaiginti įvairių sėklų – populiarėjantis daigų auginimas ir vartojimas, pasak E. Klimo, yra labai teigiama tendencija.

Už platų daržovių ir vaisių pasirinkimą parduotuvėse ne mažiau svarbus yra žmonių švietimas. Kai kuriuos mažiau įprastus, tačiau labai naudingus produktus – pavyzdžiui, brokolius, Briuselio kopūstus – vartojame vangiai, nors parduotuvėse jų netrūksta

„Už platų daržovių ir vaisių pasirinkimą parduotuvėse ne mažiau svarbus yra žmonių švietimas. Kai kuriuos mažiau įprastus, tačiau labai naudingus produktus – pavyzdžiui, brokolius, Briuselio kopūstus – vartojame vangiai, nors parduotuvėse jų netrūksta. Turime vaikus nuo mažens pratinti kasdien valgyti vaisius ir daržoves – jiems šie produktai neturėtų atrodyti kaip bausmė“, – apibendrino E. Klimas.

Ką Lietuvoje valgyti žiemą?

Vasarą ir rudenį Lietuvoje auginamų vaisių, daržovių ir uogų – apstu. Žiemos pradžioje dar galima gardžiuotis sandėliuotais produktais ir raugintomis daržovėmis. O štai žiemai įsibėgėjus ir pavasarį tenka dažniau rinktis importuotus vaisius ir daržoves, to sezono metu auginamus kitose ES šalyse.

Žiemą verta pirkti kopūstus, burokėlius, moliūgus, ropes ir salierus. Šiuo sezonu į pirkinių krepšį galima įsimesti ir mandarinų, persimonų, spanguolių. Tuo tarpu ankstyvą pavasarį pietinėse ES šalyse pradeda derėti paprikos, pastarnokai, ridikai, lapinės salotos, bulvės, avokadai, nuo gegužės – ir šparagai, abrikosai, šilauogės. Greipfrutai, ananasai, kiviai – taip pat puikus pasirinkimas žiemą ir pavasarį. O štai pomidorų, česnakų, svogūnų, pupelių, apelsinų, citrinų, bananų, granatų sezonas – ištisi metai.

Šiuo metu Lietuvos prekybos centruose parduodama net iki 250 rūšių vaisių ir daržovių. Su visais pagrindiniais Lietuvos prekybos tinklais bendradarbiaujantis „Litbana“ mažmeninės prekybos direktorius Marius Ragaišis pasakojo, kad didžiausia dalis Lietuvoje parduodamų vaisių ir daržovių yra užauginta Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Į Lietuvą daugiausia produktų atvežama iš Ispanijos, Italijos, Graikijos, Vengrijos, Prancūzijos, Belgijos ir Olandijos.

ES finansuojama priemonė
 

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis