Laidoje „Gydytojas pataria“ gydytoja otorinolaringologė paaiškino, ko imtis suskaudus ausiai ar suslogavus ir ko – šiukštu ne. Kodėl į sinusitą komplikuojasi sloga ir ką daryti, kad taip nebūtų? Kokios liaudiškos priemonės tinka pasigavus viršutinių kvėpavimo takų infekciją, o kokios – per radikalios, dėl to geriau nerizikuoti.
Nuo slogos iki sinusito
Kas yra sloga? Atsakydama į šį klausimą gydytoja D.Šukytė-Raubė priminė, kad slogą sukelia virusai.
„Susirgus sloga, paprastai išburksta nosies ir prienosinių ančių (sinusų) gleivinė. Sveiko žmogaus prienosiniai ančiai turi ventiliuotis, keistis oras nosyje, sinusuose, būti atviros sinusų angos. Tačiau susirgus sloga, paburkimai tą ventiliaciją uždaro, sinusų viduje susiformuoja puikios sąlygos bakterijoms daugintis, kurios jau sukelia antrinę bakterinę sinusų infekciją. Gleivės, kurios natūraliai gaminasi, susikaupia sinusuose ir infekuojasi, pasidaro tirštos. Be pūlingų išskyrų iš nosies, jaučiame tempimo jausmą, galvos skausmą, akių skausmą“, – simptomus vardijo gydytoja.
Ankstesniais laikais, jeigu žmogus susirgdavo sinusitu ir gydymas nebūdavo veiksmingas, neretai reikėdavo atlikti daugkartines vadinamas sinusų punkcijas.
Kaip priminė gydytoja, šiek tiek nuskausminus nosies landas, stora adata būdavo kišama į nosį, praduriama kaulinė sinuso siena, praplaunamas sinusas, išplaunamos patologinės masės, kartais įpilama antibiotikų. Pacientai ilgai gulėdavo ligoninėje ir tokios procedūros būdavo kartojamos.
„Dar seniau net ir frontaliniai sinusai buvo punktuojami, nors, kai pagalvoju, kad man dabar šią procedūrą reikėtų daryti gerai visko nematant, tikrai nesutikčiau“, – sakė D.Šukytė-Raubė, endoskopines nosies ir sinusų operacijas įvardydama aukso standartu.
Endoskopas – 4mm skersmens, su šviesos šaltiniu ir vaizdo sistema
Kaip pabrėžė D.Šukytė-Raubė, endoskopinė chirurgija – minimaliai invazinė, jos metu naudojama moderniausia technika, tad nosies ir prienosinių ančių viduje galima operuoti milimetrų tikslumu.
Bendroje narkozėje chirurgas operuoja endoskopu – standartiškai, 4 milimetrų skersmens ilgu metaliniu vamzdeliu su įmontuota optine sistema, sujungta su šviesos šaltiniu ir vaizdo sistema.
„Endoskopu galiu puikiai matyti nosies vidų ir priartinti bei išdidinti visas struktūras, kad labai konkrečiai pasižiūrėčiau, ką atverti, ką pašalinti ir tiksliai tai padaryčiau, kuo mažiau traumuodama sveikus audinius. Endoskopinės sinusų operacijos reikalauja kruopštumo, nes tai yra labai kompleksiška ir siaura vieta: netoli smegenys, akys, didelės kraujagyslės“, – atkreipė dėmesį gydytoja.
Operacijos prireikia ir po odontologinių procedūrų
Endoskopinė nosies ir sinusų chirurgija taikoma tuomet, kai maksimalus medikamentinis lėtinio sinusito gydymas neefektyvus.
„Ūminio sinusito atveju taip pat galima atlikti endoskopines operacijas, kai nebepadeda antibakterinis gydymas ir yra komplikacijos. Skubią operaciją galima atlikti, jei yra akies patinimas, sutrikusi rega, meningitas, smegenyse susiformuoja pūlinys, pasireiškia kitos bakterinio ūminio sinusito komplikacijos“, – pasakojo ausų nosies gerklės gydytoja.
Sinusų operacijų trukmė priklauso nuo apimties, kiek sinusų reikia operuoti.
„Jeigu, tai odontogeninės kilmės sinusitas, pvz., žmogui kažkada taisė viršutinį dantį, ir įsmuko į sinusą odontologinės medžiagos arba atsivėrė fistulė – anga tarp sinuso ir burnos, pateko infekcija, todėl pacientas periodiškai patiria ūminius sinusitus, išsivysto lėtinis viršutinio žandikaulio ančio uždegimas, periodiškai pūliuoja, blogas kvapas iš nosies, tempia, skauda ančio projekcijoje – ties žandais, netgi galvą, gali ir akį pradėti skaudėti. Tokiu atveju vieno sinuso operacija gali trukti nuo 30 minučių iki valandos. Tačiau jeigu reikia visus sinusus operuoti, endoskopinė sinusų operacija gali užtrukti ir 2-3 valandas, jeigu dar reikia pertvarą ištiesinti, apatines nosies kriaukles sumažinti dėl lėtinės slogos ar yra kitų problemų. Pačios ilgiausios endoskopinės operacijos yra kaukolės pamato, nebe sinusų, ir gali užtrukti iki keliolikos valandų“, – lygino gydytoja.
Žinoma, tokios sudėtingos situacijos – retos, tad gydytojos paprašėme pakonsultuoti apie kasdienius iššūkius, daugeliui aktualius šaltuoju metų laiku.
Vaikystės traumų bus mažiau
Vienas dažnesnių klausimų – sloga ir kaip žinoti, ar ji nesikomplikavo į sinusitą? Pasak gydytojos, jei tik sloga, bendras silpnumas, pakanka gerti daug šiltų skysčių, ilsėtis. Bet jeigu sloga užtrunka ilgiau nei savaitę, negerėja ar pablogėja, prisideda galvos skausmas, karščiavimas, pūlingos išskyros iš nosies, pajuntame spaudimą sinusų srityje, gali būti, kad prasidėjo antrinė infekcija – sinusitas. Tuomet reikia kreiptis į gydytoją.
Baltijos-Amerikos klinikoje konsultuojami ir vaikai, ir suaugusieji.
„Minimaliai invaziniu būdu naudojant endoskopą yra netgi galimybė tuos pačius adenoidus, kurie vaikams operuojami gana dažnai, labai kruopščiai pašalinti. Viskas vyksta bendroje nejautroje – t.y. pacientas miega. Nei adenoidų šalinimo, nei tonzilektomijų vaikams vietinėje nejautroje nebeatliekame“, – patikino D. Šukytė-Raubė.
Baltijos-Amerikos klinikos gydytoja neabejoja, kad tausojančios operacijos pamažins vaikystės traumų. Kiek tenka konsultuoti suaugusių žmonių, kuriems „pjovė anginą“ ar šalino „polipus“, visi pasakoja apie tai, kaip siaubo filmą: pririšo prie kėdės, laikė bliūdelį, spjaudėsi kraujais na ir kas – kad gavo ledų. Vis dėlto, tie ledai tebuvo vaikui apdovanojimas už kentėjimą. Kaip sako gydytoja D. Šukytė-Raubė, ledai nepadeda gyti, o tik pašaldo liežuvį ir nebent kiek paguosdavo prisikentėjusį.
Kaip teisingai pūsti nosį, kad nepripūstume užkrato į ausis?
Kaip teisingai pūsti nosį kad neprasidėtų ausies uždegimas, ką daryti suskaudus gerklei ar ausims, kokius vaistus naudoti, o kurie, vartojami per ilgai, gali baigti operacija ir į kitus aktualius klausimus be eilės ir nemokamai otorinolaringologė D.Šukytė-Raubė konsultuoja laidoje „Gydytojas pataria“. Kviečiame pasižiūrėt:
