Po žiemos neatplėšti langai
Greitosios medicinos pagalbos centro vadovė Eugenija Kukaitienė pasakoja, kad dažnai tenka vykti pas tuos, kuriems svaigsta ar skauda galva, pykina. „Žmonės išsikviečia medikus. Nuvykstame ir pamatome, kad po žiemos dar užklijuoti langai. Tokiame karštyje gali gauti šilumos smūgį ir nebūdamas saulėje.“
Po žiemos dar užklijuoti langai. Tokiame karštyje gali gauti šilumos smūgi ir nebūdamas ant saulės.
Gydytoja sako, kad žmonėms reikia gerti daugiau vandens, vėdinti patalpas ir pakabinti ar padėti kambariuose sudrėkintų audinių bei indų su vandeniu. Tokios pagalbos užtektų daugeliui, kuriems išsikvietė medikus.
Karščio aukos gatvėse dažniausiai būna išgėrę. Taip pat teko gaivinti ir bažnyčių lankytojus, atlaidų dalyvius. Eina žmonės į tokias vietas ne pagal savo sveikatą ir amžių. Per Kryžių kalno atlaidus ne vienam spaudimą matavome. Porą išvežėme į ligoninę.“
Perkaista ir vaikai. Pirmadienį buvo trys karščio aukos. Vienas jų grįžo persikaitinęs Palangos saulėje. Jauniausiam nukentėjusiam – 11 metų.
„Vaikai visą dieną juda. Taip išgarinama dar daugiau vandens. Vakare skundžiasi, kad skauda galvą, pykina. Užtektų per patį dienos karšti pabūti pavėsyje, užeiti į parduotuvę su kondicionieriumi ir būtinai gerti skysčius. Pietiečiai saugo savo galvas nuo saulės dideliais galvos aprėdais, o mes – visi labai jau norime įdegti.“
Širdis labiau streikuoja per pilnatį, o ne karščius
Ligoninės priėmimo skyriaus terapeutė Nida Linkevičienė,pripažino, kad tikrai pagausėjo ligonių su smegenų kraujotakos sutrikimais. Juos dažniausiai iššaukia karštis.
Tokiems ligoniams paprastai padeda lašinė fiziologinio skysčio su elektrolitais. Guldyti ilgesniam laikui tokių ligonių nėra prasmės.
Tokiems ligoniams paprastai padeda lašinė fiziologinio skysčio su elektrolitais.
„Guldyti ilgesniam laikui tokių ligonių nėra prasmės. Jiems paprasčiausiai reikėtų gerti daugiau vandens ir kitaip saugotis nuo kaitros. Įsitikiname, kad tai ne insultas ir paleidžiame namo“, – sakė pašnekovė
Taip pat labai daug tokių, kuriems įkando arba įgėlė vabzdys. Dažnai toks žmogus laukia priimamajame kelias valandas, nes vabzdys įkando į kaklą arba arti veido. Tokių per savaitgalį buvo per dvi dešimtis.
Dėl nepakankamo skysčių vartojimo per karštas dienas žmogus netenka daug vandens. Tuomet pradeda svaigti galva, sutrinka pusiausvyra. Galima ir apalpti. Tokie požymiai žmones išgąsdina, tačiau. Anot N.Linkevičienės, žmonės galėtų padėti sau ir be medikų.
Šiaulių ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja Danutė Andrulienė teigia, kad širdies ligų paūmėjimas jaučiamas labiau per pilnatį, nei per karščius.
„Tarsi juokai, tačiau tai pastebima. Per pilnatį padaugėja širdies sutrikimų – moksliniais tyrimais to negaliu grįsti. Pastarosiomis karštomis dienomis infarkto ar koronarinių ligų pagausėjimo nepastebime.“