Pasak Šiaulių universiteto profesorės Ingridos Šaulienės, dirbančios aerobiologijos mokslų srityje, visiškai apsisaugoti nuo alergijos žiedadulkėms neįmanoma.
Mokslininkė, pati būdama jautri beržinių augalų žiedadulkių alergenams, pasakoja, kaip ir kodėl atsiranda alerginė reakcija žiedadulkėms, kaip reiktų saugotis ir kodėl turime būti budrūs, kad galėtume be sveikatos sutrikimų ir didelių kančių džiaugtis visais metų laikais.
Atsiranda dėl paveldimumo, teršalų ir net higienos
Anot prof. I.Šaulienės, pasaulyje yra apie 15 proc., o Lietuvoje apie 5 proc. žmonių, kurie turi tam tikras genų pažaidas, nulemiančias jautrumą žiedadulkių alergenams.
„Tie 15 proc. visuomenės yra jautrūs ant gleivinių patekusių žiedadulkių specifiniams baltymams. Normalu, kai į juos reaguojama neutraliai arba, kitaip tariant, visiškai nereaguojame, nejaučiame jokio poveikio. Tačiau dalis žmonių netipiškai reaguoja į ore sklandančias žiedadulkes.
Mokslininkai kol kas neturi atsakymo, bet yra keletas teorijų, kuriose jautrumas žiedadulkėms siejamas su paveldimumu, perdėta asmens higiena, teršalais ar klimato veiksniais“, – sako mokslininkė.
Trumpai priminusi biologijos pagrindus, profesorė pasakoja apie pagrindinį žiedadulkės vaidmenį ir biologinę jos užduotį.
„Žiedadulkė yra labai svarbi ir progresyvi augalo dalis: joje izoliuotas vyriškasis gametofitas gali būti pernešamas labai dideliais atstumais. Gamtoje labai svarbu, kad naujo individo atsiradimas vyktų susiliejant kuo įvairesniems genams, o žiedadulkės yra puikiai prisitaikiusios skrieti tūkstančius kilometrų.
Normalu, kad tų oru pernešamų žiedadulkių augalai paskleidžia be galo daug, nes naujo augalo užmezgimo kelyje yra labai daug atsitiktinumų: kokia tikimybė, kad klevo žiedadulkės pasieks kitą klevą, o ne, pavyzdžiui, beržą? Žiedadulkei nusileidus ant augalo moteriškojo žiedo, žiedadulkė išleidžia dulkiadaigį, kuris dalyvauja nustatant rūšių suderinamumą. Jeigu augalas atpažįsta žiedadulkę, genetinė informacija per dulkiadaigį perduodama į tą žiedą.
Analogiškas procesas vyksta ir tada, kai į kvėpavimo takus įkvepiama ore sklandančių žiedadulkių. Drėgna gleivinė sukuria palankias sąlygas žiedadulkių dygimui, o išskiriami baltymai jautriems asmenims sukelia alerginę reakciją. Sveikam žmogui tai nesukelia tokių požymių. Ši reakcija imuniteto yra tiesiog atmetama, todėl nieko nejaučiame“, – sako profesorė.
Alergiški vis jaunesni
Anot mokslininkės, kelia nerimą tai, kad alergija diagnozuojama vis jaunesniems žmonėms, ypač vaikams. Ilgą laiką besitęsianti ir negydoma alergija gali peraugti į astmą, turinčią dar sunkesnių lydimųjų pasekmių. Todėl, atsiradus alergijai ir pajutus pirmuosius simptomus, reikia trumpiau būti lauke ir kreiptis į specialistus.
Alergija yra organizmo imuniteto reakcija, panaši į gripo virusą. Kol esi jaunas ir sveikas, tavo organizmas turi stiprų imunitetą. Senstant imunitetas silpnėja.
Alergija yra organizmo imuniteto reakcija, panaši į gripo virusą. Kol esi jaunas ir sveikas, tavo organizmas turi stiprų imunitetą. Senstant imunitetas silpnėja, todėl vyresni žmonės žiedadulkių alergenams yra mažiau jautrūs.
„Jeigu kartą organizmas jau sureagavo, o kitais metais pasikartojo tuo pačiu metu, galima nesunkiai įtarti alergiją žiedadulkėms, bet tikrąjį atsakymą galima gauti tik gydytojo alergologo kabinete atlikus specialius testus“, – sako I.Šaulienė.
Mokslininkė akcentuoja, kad jautrumas žiedadulkėms gali sukelti ir įsijautrinimą maisto produktams.
„Taip atsitinka dėl kryžminės reakcijos. Pavyzdžiui, kiečio žiedadulkėms jautriems asmenims alergiją gali sukelti saulėgrąžos, ramunėlės ar net prieskoninės žolės, tokios kaip petražolės, salierai, anyžiai ir pankoliai. O alerginė reakcija beržams gali sukelti organizmo įsijautrinimą morkoms, obuoliams ar bulvėms.
Alergijos atveju organizmas palaipsniui įsijautrina ir tada vieną dieną gali virsti rimtu sveikatos sutrikimu.
Įsijautrinimas žiedadulkėms yra kaupiamoji reakcija, ji nebūna kaip gripas, kai su juo susidoroti organizmas mobilizuojasi iškart.
Alergijos atveju organizmas palaipsniui įsijautrina ir tada vieną dieną gali virsti rimtu sveikatos sutrikimu. Tačiau ne vien dėl galimai gresiančios alergijos turime galvoti, ką dedame į burną ir kokia mūsų aplinka. Apie tai turime galvoti nuolat“, – sako I.Šaulienė.
Išvengti kankinančių simptomų įmanoma
Šiaulių universiteto aerobiologai atlieka aukšto lygio mokslinius tyrimus, kuriais siekia aptikti, kokios genų pažaidos sukelia alergines reakcijas lietuvių populiacijoje.
Finansuojant Lietuvos mokslo tarybai ir bendradarbiaujant su gydytoju alergologu bei Suomijos molekulinės medicinos instituto mokslininkais buvo nustatyta 13 specifinių žymenų, kurie ateityje padės kurti personalinę mediciną.
Pasak mokslininkės, atrinktos cheminės medžiagos leis ne tik gydyti alergiją sukeliančias pažaidas, bet ir išvengti dienų, kai dėl alergijos labai pablogėja gyvenimo kokybė.
Mano asmeninė patirtis rodo, kad svarbiausia yra išvengti kontakto su alergenais. Tai galima padaryti trumpiau būnant lauke, dėvint akinius nuo saulės, užsidarant langus kai keliaujama automobiliu.
Nors išvengti alergijos simptomų, anot prof. I.Šaulienės, nėra lengva, tačiau sumažinti tikrai įmanoma.
„Reikia išmokti valdyti situaciją. Mano asmeninė patirtis rodo, kad svarbiausia yra išvengti kontakto su alergenais. Tai galima padaryti trumpiau būnant lauke, dėvint akinius nuo saulės, užsidarant langus, kai keliaujama automobiliu.
Svarbu grįžus iš lauko pasikeisti drabužius, nusiprausti veidą, išplauti nosį, jei nedėvėjome galvos apdangalo, išsitrinkti plaukus. Patalpų vėdinimui tinkamiausias laikas yra ryte iki 8 val. ir vakare po 17 val. Tuo metu žiedadulkių kiekis ore būna sumažėjęs“, – aiškina ji.
Mokslininkė įspėja, kad dažnai kalbama esą geriausiai eiti pasivaikščioti į lauką po lietaus, bet moksliniais tyrimais nustatyta, kad nuo medžių nuplautos žiedadulkės labai greitai išdžiūsta ir dideliais kiekiais pakyla į orą.
Atlikti tyrimai parodė, kad žiedadulkių pagausėja keičiantis vėjo greičiui, o daugiausiai jų būna, kai vėjo greitis siekia apie 4 m/s.
Nemokama aerobiologų paslauga – žiedadulkių dienoraštis
Turėdami oru plintančių žiedadulkių fiksavimo tinklą Lietuvoje (mėginiai imami Šiauliuose, Vilniuje, Klaipėdoje) Šiaulių universiteto mokslininkai surenka daug unikalių duomenų, kuriuos naudoja ne tik moksliniams tyrimams atlikti, bet ir jais dalinasi su visuomene.
Tiems, kurie kenčia nuo alergijos sukeltų simptomų, profesorė siūlo pasinaudoti Šiaulių universiteto aerobiologų kartu su Europos mokslininkais sukurta inovatyvia paslauga – žiedadulkių dienoraščiu (www.pollendiary.com).
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis alergiškiems žmonėms?
Tai savanoriška mokslininkų iniciatyva, padedanti alergiškiems asmenims ir jų gydytojams stebėti žiedadulkių įvairovę ir sužinoti, kurio augalo žiedadulkių konkrečiu metu yra gausiausia.
„Tam, kad asmuo galėtų pasinaudoti žiedadulkių dienoraščio paslauga, Šiaulių universiteto mokslininkai turi teikti duomenis apie žiedadulkių koncentraciją Lietuvoje Europos aerobiologų tinklo specializuotai duomenų bazei. Ši bazė yra pagrindas mokslo tyrimams ir visuomenei.
Užsiregistravus ir užpildžius asmens savijautos duomenis, kiekvienam asmeniškai pateikiama grafinė informacija, demonstruojanti, kaip žmogaus savijauta gali būti susieta su žiedadulkių kiekiu ir įvairove“, – sako Šiaulių universiteto mokslininkė prof. I.Šaulienė.
