Vienuolikmetis Kristupas Kurtuvėnų žirgyne lankosi jau devynerius metus. Pirmieji buvę sunkausi, vėliau vis labiau patiko. Studento Donato patirtis žirgyne šiek tiek didesnė. Abu juos į hipoterapijos užsiėmimus atlydi mamos.
„Kokie pokyčiai? Stabilesnė laikysena, išlaiko liemenį, stiprėja kojų raumenys. Kadangi jis serga cerebriniu paralyžiumi, tai mus kamuoja spastika. Jojimas padeda atpalaiduoti kojų raumenis ir eisena nulipus nuo žirgo darosi taisyklingesnė“, – patirtimi dalijasi Kristupo mama Inga Jakštienė.
„Tai yra nauda mano organizmui, gerina laikyseną, stiprina raumenis, tai yra įdomus ir smagus užsiėmimas ir jis tapo hobiu“, – džiaugiasi studentas Donatas Lideikis.
Kas savaitę į Kurtuvėnų žirgyne vykstančius hipoterapijos (gydymo jojimu) užsiėmimus atvažiuoja per dvi dešimtis žmonių iš visos šalies. Pasak kineziterapeutų, jiems skirti trys žirgai, kurie atrinkti itin kruopščiai, kad būtų ramūs ir dėmesingi sergantiems.
„Pas mus daugiausia klientų su cerebriniu paralyžiumi, autizmu, raumenų distrofijomis, esame turėję pacientų su stuburo išvarža, po stuburo traumų, po insulto, po galvos smegenų pažeidimo“, – vardija Šiaulių universiteto Sveikatingumo, hipoterapijos ir sporto centro darbuotoja Jurgita Rutkienė.
Pasak specialistų, gydant sunkias negalias turinčius vaikus ar traumas patyrusius suaugusius jojimas suteikia naujų judėjimo ir suvokimo galimybių.
„Neišskiriame vien fizinių ypatybių, o sujungiame viską, čia yra psichofiziniai užsiėmimai, per emocijas paveikiame motorinę sistemą“, – aiškina Šiaulių universiteto Sveikatingumo, hipoterapijos ir sporto centro direktorė Daiva Mockevičienė.
Gydymas jojimu buvo taikomas dar senovės Graikijoje, apie 1960 m. vėl atgaivintas Europoje.
