Šienligė: požymiai ir ligos gydymo naujovės

Apie pavasarį daugelį žmonių varginančią šienligę sklando įvairiausių mitų: vieni jų pagrįsti, kiti iš piršto laužti. Kaip yra iš tiesų, kokios šios ligos gydymo naujovės ir kaip gintis nuo žiedadulkių atakos?
Šienligės simptomų gali atsirasti ir pavasarį, ir vasarą, ir net rudenį.
Šienligės simptomų gali atsirasti ir pavasarį, ir vasarą, ir net rudenį. / „Shutterstock“ nuotr.

Ar gali šienligę sukelti šienas?

Šienligė, arba polinozė (išvertus iš anglų kalbos, žodis „pollen“ reiškia „žiedadulkės“), yra alerginis nosies gleivinės uždegimas, dar vadinamas šieno sloga. Tačiau su šienu ji turi mažai ką bendra. Pasak alergologų, nors šiene taip pat gali būti oru pernešamų ir alergiją sukeliančių žiedadulkių, dulkių, pelėsių ir kitų dirgiklių, jis nėra tikrasis alerginės slogos (alerginio rinito, arba šienligės) sukėlėjas. Tikroji šios ligos priežastis – smulkios įvairių augalų (medžių, žolių, piktžolių) žiedadulkės.

Šienligė būdinga tik pavasarį?

Nebūtinai. Šienligės simptomų gali atsirasti ir pavasarį, ir vasarą, ir net rudenį. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės alergiški piktžolių (pelynų, balandų ir kt.), kurios žydi rudenį, žiedadulkėms. Sezoninė alerginė sloga vidutiniškai trunka apie mėnesį, tačiau ji gali tęstis nuo savaitės iki 4–6 mėnesių, kol gamtoje yra alergenų. Esant saulėtiems, šiltiems ir sausiems orams, žiedadulkių koncentracija ore būna didesnė, todėl ir alerginės slogos simptomai stipresni.

Kaip susergama?

Šienligė atsiranda dėl padidėjusio organizmo jautrumo žiedadulkėms. Šią ligą sukelia apie 50 augalų rūšių žiedadulkių. Organizmo jautrumas didėja laipsniškai, todėl dažnai prireikia kelių žydėjimo sezonų, kad pasireikštų alerginė reakcija.

Šienligė atsiranda dėl padidėjusio organizmo jautrumo žiedadulkėms. Šią ligą sukelia apie 50 augalų rūšių žiedadulkių.

Alerginių ligų, taip pat šienligės, pagrindinės priežastys – paveldimumas, genetiškai modifikuoti produktai, sintetiniai maisto priedai, cheminių medžiagų turinčios buities ir kūno priežiūros priemonės, didėjanti oro, aplinkos tarša įvairiais sintetiniais ir pramoniniais chemikalais, kurių imuninė sistema netoleruoja, todėl padidėja organizmo jautrumas. Įtakos turi ir psichologinės priežastys, stiprus stresas ir kt.

Ar šienligės simptomus mažina įprasti vaistai nuo slogos?

Diagnozuoti šienligę ir skirti gydymą gali tik gydytojas alergologas. Dažniausiai reikia atlikti laboratorinius tyrimus. Alerginis rinitas (alerginė sloga) trunka ilgiau nei įprasta sloga peršalus ir nepraeina per savaitę. Daugelis žmonių jį painioja su paprastu peršalimu ir mėgina gydytis patys, vartodami stiprius nosies užgulimą mažinančius purškalus ir nosies lašus. Šie vaistai iš esmės ligos negydo, jų poveikis būna trumpas. Pasak gydytojų, šiuos vaistus galima vartoti tik keletą dienų. Kai jais piktnaudžiaujama ilgiau, pažeidžiama nosies gleivinė ir alerginis rinitas komplikuojasi į vaistų sukeltą medikamentinę slogą, kurią išgydyti labai sunku.

„Shuterstock“ nuotr./Pienės pūkas
„Shuterstock“ nuotr./Pienės pūkas

Tad jei kaskart maždaug tuo pačiu metų laiku jaučiate, kad peršalote ir imate sloguoti, varva nosis, peršti akis, kamuoja čiaudulys, gali būti ženklas, kad sergate šienlige. Patariama nesigydyti patiems, o kreiptis į nosies, ausų ir gerklės gydytoją, kuris prireikus nusiųs pas alergologą. Šienligę sukėlusių augalų alergenus lengviausia nustatyti vėsiuoju metų laiku (vėlyvą rudenį arba žiemą). Tad nereikėtų delsti ir laukti, kol prasidės žydėjimo sezonas ir atvykti išsitirti iki jo pradžios, kai ore dar nėra žiedadulkių.

Kokios šienligės gydymo naujovės?

Paprastai šienligės simptomams gydyti skiriami antihistamininiai ar hormoniniai preparatai (kortikosteroidai), kurie gali būti geriami arba lašinami į nosį. Dažniausiai jie vartojami, kol šienligė paūmėjusi. Deja, šie vaistai tik slopina simptomus, padeda kontroliuoti ligą, tačiau pačios ligos negydo. Pasak alergologų, pasaulyje jau taikoma specifinė imunoterapija, kurios metu sukeliama imuninė tolerancija alergenui. T. y. toks gydymo metodas, kai sergančiam žmogui laipsniškai didinant dozes duodama alergeno, kuriam yra jautrus jo organizmas ir sukelia alergiją. Organizmas pamažu pripranta prie alergeno ir ilgainiui jį ima toleruoti.

Beveik 90 proc. atvejų alergijos žiedadulkėms simptomai pastebimai sumažėja arba visai išnyksta, todėl sergantiems šienlige žmonėms per žydėjimo sezoną nebereikia vartoti vaistų. Gydymą reikėtų pradėti kuo skubiau, patartina – iki žydėjimo sezono. Pats gydymas trunka iki trejų metų, tačiau poveikis išlieka dešimt metų ir ilgiau.


Daugiau apie tai, kas padeda mažinti šienligės simptomus, skaitykite 19-ame žurnalo „Ji“ numeryje.

Tekstas L. Grinkevičienės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų