Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Šilumos smūgis ar išsekimas nuo karščio: kaip atskirti ir laiku suteikti pirmąją pagalbą

Šie su vasaros karščiais susiję negalavimai turi panašius įspėjamuosius ženklus, tačiau skirtingai veikia organizmą, teigiama www.everydayhealth.com. Kaip juos laiku atpažinti ir ką būtina žinoti, suteikiant pirmąją pagalbą?
Poilisautojai Palangoje
Poilisautojai Palangoje / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Remiantis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, nuo didelio karščio kasmet miršta daugiau nei 700 žmonių, dar tūkstančiai kenčia nuo hipertermijos. Kūdikiai, vaikai ir vyresnio amžiaus asmenys turi didesnę riziką patirti įvairias sveikatos problemas esant vasaros karščiui, o perkaitimas ypač pavojingas žmonėms, sergantiems širdies ligomis. Tačiau bet kuriam žmogui, kuris yra įstrigęs perkaitusiame automobilyje, sportuoja, dirba lauke per karštį arba kitokiu būdu ilgą laiką yra veikiamas karščio, gali atsirasti išsekimas nuo karščio arba ištikti šilumos (saulės) smūgis.

Abu su karščiu susiję negalavimai iš pažiūros gali atrodyti panašūs, tačiau labai skirtingai veikia organizmą.

Kaip atpažinti įspėjamuosius ženklus?

Šilumos smūgis ir išsekimas nuo karščio turi daug tų pačių įspėjamųjų ženklų, tačiau yra keletas pagrindinių skirtumų. „Norėdami atskirti šias dvi būkles, turite žinoti, ar gerai veikia žmogaus smegenys ir kokia yra jo kūno temperatūra“, – sako mokslų dr. Williamas Robertsas, šeimos medicinos ir bendruomenės sveikatos profesorius Minesotos universitete Mineapolyje.

Pasak „Mayo“ klinikos, rimčiausi šilumos smūgio atvejai įvyksta, kai žmogaus kūno temperatūra pasiekia 40laipsnių. Tuomet gali pakisti žmogaus psichinė būsena, jis gali tapti agresyvus, imti kliedėti, gali tapti irzlus, neaiškiai kalbėti.

CDC įvardija dar kelis šilumos arba saulės smūgio požymius:

Išsekimo nuo karščio požymiai yra šie:

  • Gausus prakaitavimas.
  • Vėsi, blyški, drėgna oda.
  • Silpnas pulsas.
  • Pykinimas ar vėmimas.
  • Mėšlungis.
  • Nuovargis ar silpnumas.
  • Galvos skausmas ar svaigimas.
  • Apalpimas.
  • Kūno temperatūra iki 39 laipsnių.

Ką daryti?

Jei įtariate, kad jums arba jūsų artimajam yra išsekimas nuo karščio, galite imtis kelių veiksmų, kol laukiate medicininės pagalbos.

CDC rekomenduoja gerti vėsius gėrimus, atsigulti ar atsisėsti pavėsyje, jei yra galimybė, likti patalpose su oro kondicionieriumi, išsimaudyti vėsioje vonioje ar duše ir nusivilkti varžančius drabužius. Labai svarbus poilsis, nes jis mažiau apkraus širdies ir kraujagyslių sistemą bei padės stabilizuoti kūno temperatūrą.

Kalbant apie šilumos smūgį, tai yra gyvybei pavojinga būklė, kuriai ištikus reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą, nes gali būti pažeistos smegenys, širdis, inkstai, raumenys.

Laukdami, kol atvyks medikai, galite mažinti žmogaus, kuriam ištiko šilumos smūgis, kūno temperatūrą šiais būdais:

  1. Perkelkite žmogų į vėsią vietą, kol jo kūno temperatūra sumažėtų bent iki 38,8℃

  2. Jei tik yra galimybė, skubiai paguldykite žmogų į vėsią vonią, dušą arba atvėsinkite vandeniu, pvz., iš sodo žarnos. Remiantis 63 šilumos smūgio gydymo metodų tyrimų metaanalize, paskelbta 2020 m. žurnale „Resuscitation“, įrodyta, jog žmogaus panardinimas į šaltą vandenį yra veiksmingiausias būdas sumažinti kūno temperatūrą.

DĖMESIO! Kaip teigia CDC specialistai, žmogui, patyrusiam šilumos arba saulės smūgį, nepatariama duoti nieko gerti, nes daugumos žmonių, patyrusių šilumos smūgį, sąmonės būklė yra pakitusi, todėl ryti skysčius gali būti nesaugu.

Tyrimai parodė, kad žmonėms, kenčiantiems nuo karščio, gali kilti didesnė rizika susirgti kai kuriomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Remiantis tyrimu, paskelbtu 2019 m. vasario mėn. žurnale „PLoS One“, asmenys, kurie patyrė su karščiu susijusių negalavimų, buvo didesnės širdies priepuolių, insulto ir lėtinės inkstų ligos rizikos grupėje.

Su karščiu susijusių ligų prevencija

Šilumos/saulės smūgio ir išsekimo nuo karščio galima išvengti, teigia Barrakas Alahmadas, Kuveito universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto misijos mokslininkas.

„Abi šios būklės atsiranda dėl aukštos oro temperatūros, didelės drėgmės ir intensyvaus fizinio aktyvumo“, – sako jis ir pažymi, kad pirmiausia visuomenė turi būti įspėjama apie itin karštas dienas, kad gyventojai galėtų tam pasiruošti.

Žinant šilumos ir drėgmės indeksą bei kokia yra jutiminė oro temperatūra, anot specialisto, svarbu suprasti, kaip gerai kūnas sugebės atvėsti. Prakaitavimas yra vienas pagrindinių būdų, kaip organizmas pašalina šilumos perteklių. Kai prakaitas išgaruoja iš odos, kūnas atvėsta. Jei ore yra labai daug drėgmės, išgaruoja mažiau prakaito. Išorinė drėgmė atima natūralų kūno vėsinimo būdą, sako B.Alahmadas.

Kalbant apie karštį, pasak m. dr. W.Robertso, svarbu žinoti ir savo kūno ištvermės ribas, ypač profesionaliems sportininkams, nes niekas nėra apsaugotas nuo šilumos smūgio ir perkaitimo: „Žinoma, kai kurie yra ištvermingesni, deja, žinomi atvejai, kai keli profesionalūs atletai prarado gyvybę, ištikus šilumos smūgiui“.

Jei karštą dieną tenka būti lauke, būtinai dėvėkite šviesaus audinio drabužius, skrybėlę, būtinai naudokite apsauginį kremą nuo saulės su aukštu SPF ir periodiškai pabūkite pavėsyje ar vėsioje patalpoje.

Pasidomėkite giminaičiais, draugais ar kaimynais, kuriems sunku išeiti iš namų ir kurie neturi namuose oro kondicionieriaus. Dr. W.Robertsas sako, kad šiems žmonėms gresia didesnė rimtų komplikacijų, susijusių su šilumos smūgiu ir išsekimu nuo karščio, rizika, nes jie gali būti tiesiog įstrigę karštuose namuose.

Prakaitavimas yra vienas pagrindinių būdų, kaip organizmas pašalina šilumos perteklių.

Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jaučiasi jūsų kūnas, jei buvo paskelbtas įspėjimas apie didelį karštį, ir niekada nepalikite vienų vaikų ar gyvūnų automobilyje karštą vasaros dieną.

Esant aukštai oro temperatūrai nepatariama gerti alkoholinių gėrimų, nes alkoholis dehidratuoja organizmą, „Svarbu palaikyti gerą hidrataciją ir neleisti sau jausti troškulio. Kiek gerti, priklauso nuo kiekvieno organizmo. Svarbu stebėti, kad šlapimas netaptų tamsiai geltonas“, – pataria m.dr. W.Robertsas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?