Vaistinėje sužinojusi naujieną moteris pratrūko ašaromis
„Kai žmonės, slaugantys sunkiai sergančius ligonius, paliekami likimo valiai, yra nenormalu, bet kai iš tų, sunkiai sergančiųjų, atimami ir vaistai, yra protu nesuvokiama. Šiandien mane ištiko sunkus šokas, kai vaistininkė pranešė, kad 10 metų vartoti ir gerai veikę vaistai mano mamai nuo šio spalio nebėra kompensuojami. Prie kasos sugebėjau tik apsiašaroti. Iš pykčio, iš netikėtumo, nes kažkodėl naiviai galvojau, kad naujoji tvarka tokius susirgimus aplenks. Gal ruošiate dujų kameras?
Taip, mano mama serga Alzheimerio liga. Ji gydytoja, 45 metus dirbusi tam, kad sunkiai sergantiems žmonėms būtų tiksliai diagnozuota liga ir paskirtas geriausias gydymas, viena geriausių Lietuvos radiologių. Ir štai jums logiška kulminacija. Jai pasiūlyti trupiniai – pigiausi vaistai iš grupės.
Tačiau visus tuos 10 metų mūsų protą, atmintį ir gerą nuotaiką palaikė puikūs vaistai, be kurių, o tokie eksperimentai buvo mus ištikę, krentame į gilias duobes, kartu, abi, nes slaugančiojo būklė tiesiogiai priklauso nuo ligonio, ir atvirkščiai.
Jau 10 metų mes gyvename, vaikštome, kalbamės apie meilę, gyvenimą ir politiką. Būna sunkių dienų, kai tenka plauti ir vėdinti namus, kai pykstamės ir baramės, kai pasimetusiomis, išsigandusiomis akimis žvelgiame viena į kitą. Kiekviena dėl savų priežasčių. Būna visaip, taip, kaip būna slaugant žmogų sergantį sunkia demencija.
Tačiau visus tuos 10 metų mūsų protą, atmintį ir gerą nuotaiką palaikė puikūs vaistai, be kurių, o tokie eksperimentai buvo mus ištikę, krentame į gilias duobes, kartu, abi, nes slaugančiojo būklė tiesiogiai priklauso nuo ligonio, ir atvirkščiai. Tad šiandien mano namuose juodos nevilties ir pykčio vėliavos. Kodėl? Kodėl mūsų valstybei, o tiksliau, sveikatos ministrui atrodo, kad aš turiu iš ko pirkti nekompensuojamus, bet veikiančius vaistus savo mamai?
Aš noriu dar bent kelis metus matyti mamą, suprasti jos žvilgsnį ir pagauti mintį, kurią, net ir pamiršdama kai kuriuos žodžius, ji išaudžia stebuklingai išmintingą.
Supraskite, 10 metų, sergant Alzheimeriu, yra labai daug. Tos kelios dešimtys eurų patuštins mano ir vaikų gyvenimą, bet mes su vaikais nusprendėme, kad močiutė mums yra svarbiau už pramogas. Todėl lenkišką pakaitalą, mielas Veryga, susikiškite atgal į savo nekompetencijų portfelį, kuriame jau labai daug naujų nevykusių šios vyriausybės sprendimų“, – savo „Facebook“ paskyroje neviltį išliejo Agnė Bukartaitė.
Pasak jos, nors kompensuojamų vaistų kainynas pasikeitė liepos mėnesį, šis vaistas iš kompensuojamų vaistą sąrašo išnyko tik spalio mėnesį. Tai reiškia, kad jis buvo dar kartą peržiūrėtas.
Du bandymai pakeisti vaistus pigesniais baigėsi liūdnai
Moteris pasakojo, kad su mamos vaistais bandė eksperimentuoti du kartus ir abu kartus eksperimentas baigėsi liūdnai.
„Kiekvieno žmogaus liga – pakankamai individuali ir kai randi vaistus, kurie tau tinka, jie tau – aukso vertės. Mamą vaistai išlaiko tokią, su kuria aš galiu kalbėtis, bendrauti, pabūti, ir ji netgi šiek tiek sugeba save aptarnauti, kas labai svarbu. Jei demencija sergančiam žmogui vaistas netinka, tai pasimato labai greitai. Jau po dviejų–trijų dienų matai visišką duobę: žmogus nebesiorientuoja pažįstamoje aplinkoje, dar dažniau pamiršta žodžius, dar labiau sutrinka jo mąstymas, valgymas, tuštinimasis, absoliučiai visos funkcijos.
Pirmą kartą vaistus pakeisti pasiūlė gydytoja – galbūt nusprendė pataupyti valstybės pinigus ar tiesiog norėjo pabandyti kitokius. Tas mėnuo, kol juos gėrėme, buvo tikras košmaras. Ypač prižiūrinčiam žmogui tai didelė našta: tu psichologiškai labai pavargsti ir nežinai, ar ankstesnės funkcijos apskritai sugrįš. Jau vien tokia mintis kelia didžiulį nerimą.
Po to mėnesio grįžau pas gydytoją ir sakau – blogai su tais vaistais. Gydytoja apžiūrėjo mamą ir sutiko, grąžino ankstesnius vaistus. Po kelių metų mamai vėl paskyrė kitus vaistus. Tačiau ir vėl viskas po truputį grįžo į senas vėžes tik tuomet, kai pradėjome vartoti ankstesnį vaistą. Negaliu sakyti, kad ryšys tarp vaisto ir mamos būsenos patvirtintas kliniškai, bet ir atsitiktiniu sutapimu negaliu to pavadinti“, – sakė pašnekovė.
Išnykus vaistams žmonės jų ieško Lenkijoje arba Baltarusijoje
Beje, Agnė ir pati turi dermatologinę ligą, kurią kontroliuoti labai sudėtinga. Jai pavyko atrasti vaistą, tačiau valstybės kompensuojamos dalies užtenka tik vienai-dviem savaitėms. Likusią dalį ji perka už savo pinigus.
„Džiaugiuosi, kad šis vaistas apskritai yra ir aš galiu jo įsigyti tiek, kiek man reikia. Tačiau esu girdėjusi, kai kurie iki šiol žmonėms padėję vaistai tiesiog dingsta iš rinkos. Suradę tinkamą vaistą žmonės negali be jo gyventi, todėl, jeigu jis dingsta arba pabrangsta, vieni važiuoja jo pirkti į Lenkiją, kiti – Latviją, treti – į Baltarusiją ar ieško turgavietėse.
Aš pati vartoju etinį vaistą. Buvo įvairių bandymų, nes ne paslaptis, kad dermatologinėmis ligomis sergantys žmonės išbando visus įmanomus vaistus, esančius rinkoje, nes šios ligos – labai stigmatizuojamos. Žinau atvejų, kai tokius žmones atleidžia iš darbo, nes ligos padariniai labai matomi ant rankų ir kitur. Todėl tinkami vaistai leidžia išsilaikyti darbo rinkai ir gyventi normalų gyvenimą. Nesakau, kad pigesnis vaistas turi būti būtinai blogas – ir brangus vaistas gali netikti. Tačiau mano bandyti pigesni vaistai man nepadėjo sukontroliuoti ligą“, – teigė pašnekovė.
Siūlo visus vaistus kompensuoti ta pačia suma
Agnė tikino, kad jos šeimai nėra tokia didelė našta nupirkti mamai vaistų, tiesiog ji pati su savo mažamečiais vaikais turės per mėnesį atsisakyti kai kurių pramogų. Bet yra žmonių, kuriems tie dvidešimt keli eurai yra labai dideli pinigai.
Jei ir toliau judėsime tokiais tempais, prieisime iki to, kad pensininkui nusipirkus brangesnės dešros jam bus mažinama pensija, nes jis per gerai gyvena.
„Tai gal tikrai – atidarome dujų kameras ir kišame tuos senukus tenai, jeigu jie trukdo valstybei gyventi? Liūdna, kai žmogus, visą gyvenimą dirbęs ir mokėjęs mokesčius, gauna tokią juokingą pensiją. Bet mes net nieko neprašome iš valstybės, tik tiek, kad vaistai, kuriuos ji geria, liktų. Kodėl mes turime būti eksperimentiniais triušiais ministerijai? Jei ir toliau judėsime tokiais tempais, prieisime iki to, kad pensininkui nusipirkus brangesnės dešros jam bus mažinama pensija, nes jis per gerai gyvena.
Kodėl negali būti kompensuojami ir visi kiti vaistai tokia dalimi, kuria kompensuojamas pigiausias generikas? Kodėl neleidžiama žmogui pačiam pasirinkti? Jeigu man tinka brangesnis vaistas, aš jį pirksiu savo dalį primokėdama, o valstybė, kompensuodama savo dalį, nepatirs jokio papildomo nuostolio, nes tiek pat išleistų generiniam vaistui.
Žinoma, blogai, kad vaistai kompensuojami nepakankamai, bet tai geriau negu nieko, ypač tiems žmonėms, kurie iš tiesų turi mažas pajamas. O šis eksperimentavimas nuolat keičiant tvarką tik išvargina žmones ir medikus, nes jiems ir vėl tenka leistis į mėnesius trunkančias paieškas, ieškant tinkamo vaisto“, – įsitikinusi moteris.
Pacientų organizacijos atstovė pati nukentėjo nuo pigesnio vaisto
Naująja kompensuojamų vaistų tvarka pasipiktinusi ir Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
„Tokia tvarka, kai orientuojamasi į patį pigiausią vaistą, yra visiška nesąmonė. Dar daugiau, girdėjau apie ketinimą padaryti visiems vaistams vienodas priemokas. Nežinau, kaip tai įmanoma, kai vaistai kainuoja skirtingai. Žinoma, noras sumažinti kainas yra geras, tačiau kieno sąskaita? Apribojant pacientams pasirinkimą ir surišant rankas gydytojams skirti vaistą atsižvelgiant į konkretų ligonį, kitus jo geriamus vaistus, vaistų suderinamumą.
Pagalvojau, jei tiks – iš tiesų, kodėl už vaistus mokėti daugiau. Po šio bandymo mano kraujo spaudimas vėl šoktelėjo iki 160–170. Taigi tegu sako, ką nori, kad ta pati veiklioji medžiaga veikia taip pat.
Pavyzdžiui, diabetu sergantis pacientas dažnai turi ir kitų sutrikimų, dėl kurių reikia gerti vaistus. Aš pati dėl kraujo spaudimo vartoju tris preparatus. Vienas iš jų, etinis vaistas, iškrito iš kompensuojamų vaistų sąrašo. Man reikės jį pirkti pilna kaina ir neketinu vėl eksperimentuoti, nes dabartinį vaistų derinį pavyko rasti tik po pusės metų paieškų. Kai vaistas man buvo pritaikytas, jis taip pat nebuvo kompensuojamas. Vėliau jis tapo kompensuojamas, dabar – vėl ne.
Vienu metu, kai atsirado to vaisto generinis pakaitalas, gydytoja pasiūlė jį man pabandyti. Aš nebuvau linkusi eksperimentuoti, bet gydytoja išrašė receptą, pagal kurį vaistinėje negalėjau įsigyti seno vaisto, taigi pabandžiau. Pagalvojau, jei tiks – iš tiesų, kodėl už vaistus mokėti daugiau. Po šio bandymo mano kraujo spaudimas vėl šoktelėjo iki 160-170. Taigi tegu sako, ką nori, kad ta pati veiklioji medžiaga veikia taip pat. Mano pačios patirtis rodo ką kita“, – tikino pašnekovė.
V.Augustinienė teigė mokslinėje konferencijoje girdėjusi, kad vaisto poveikis gali skirtis apie 20 proc. į vieną ar į kitą pusę. Taigi kas norėtų taip išbalansuoti gerai atitaikytą gydymą?
Mokslininkai paneigia mitus, kad vaistai niekuo nesiskiria
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėjas prof. Arūnas Savickas sutinka, kad mūsų organizmas – sudėtinga sistema ir jo sąveika su įvairiomis cheminėmis medžiagomis būna labai individuali. Todėl sakyti, kad visus žmones tas pats vaistas veikia vienodai, nėra teisinga.
„Visi mes skiriamės ne tik išvaizda ir ūgiu, bet visomis organizmo sistemomis – virškinimo sistema, genais ir pan., todėl, be jokių abejonių, kiekvieno žmogaus organizmą vaistas gali veikti skirtingai. Turiu pastebėti, kad net skirtinga to paties vaisto serija gali šiek tiek skirtis nuo prieš tai buvusio vaisto: tam tikru procentu skiriasi vaisto išsiskyrimas ir poveikis. Apie tai prirašyta kalnai knygų. Todėl protingiausia, kad būtų vartojamas tas vaistas, prie kurio žmogus yra įpratęs. Esu įsitikinęs, kad tik pats žmogus gali nustatyti – padeda jam vaistas ar ne.
Aišku, reikia surasti vidurį tarp galimybių – kiek žmogus gali skirti vaistams pinigų. Lietuvos valdžia neturi galimybės kompensuoti daugybės vaistų. Tai ir yra didžiausia problema – kaip rasti pusiausvyrą tarp vaisto kainos ir jo kompensavimo“, – svarstė mokslininkas.
A.Savickas, kalbėdamas apie pacientui tinkamiausią vaistą, neišskyrė generinių ir originalių, etinių, vaistų. Svarbiausia, kad vaistas turėtų teisingą poveikį, o koks jis – generinis ar etinis, jau nėra svarbu. Kita vertus, universiteto leidinyje „Farmacija ir laikas“ jis nurodė, kad kai kuriose Europos valstybėse atlikti tyrimai parodė, kad beveik 88 proc. atvejų originalo pakeitimas generiniu vaistu arba vieno generinio keitimas kitu įvyksta nedalyvaujant gydytojui.
Protingiausia, kad būtų vartojamas tas vaistas, prie kurio žmogus yra įpratęs. Esu įsitikinęs, kad tik pats žmogus gali nustatyti – padeda jam vaistas ar ne.
31 proc. atvejų toks pakeitimas turėjo sunkių pasekmių: kas trečiam pacientui prireikė skubios gydytojo konsultacijos, gydymosi ligoninėje ar netgi gydymo intensyviosios terapijos skyriuje. Įvertinus ir vėlyvąsias klinikines baigtis, ir visuminius gydymo kaštus, paaiškėjo, kad gydymas generiniais vaistais dažniausiai būdavo ne pigesnis nei gydymas originaliais vaistais.
Tokia pati išvada padaryti iš dar vieno tyrimo. Ištyrus 12 tūkst. pacientų šešiuose JAV regionuose nustatyta, kad pigesniais nepatentiniais vaistais besigydantys pacientai reikšmingai dažniau kreipėsi į gydymo įstaigas. Sudėję visas gydymo išlaidas tyrėjai nustatė, kad gydymas nepatentiniu vaistu buvo netgi brangesnis.
Kaip leidinyje teigia A.Savickas, originalaus ir generinio vaisto pagalbinės medžiagos dažnai skiriasi. Nors teigiama, kad jos nėra svarbios farmokologiškai, tačiau turi įtakos vaisto atsipalaidavimui iš tabletės. Taip pat svarbi vaisto farmacinė forma, kuriai didelę įtaką turi pagalbinės medžiagos, jų dalelių dydis ar tirpalai. Visi šie veiksniai veikia vaisto įsisavinimo procesus, taigi ir keičia jo poveikį.
Kainynas vertinamas prieštaringai
Nuo liepos 3 d. Lietuvoje įsigaliojo naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas, kurio dėka, kaip teigė SAM, pacientai už vaistus mokės trečdaliu pigiau ir sutaupys maždaug 20 mln. eurų per metus. Taupomos bus ir PSDF lėšos – per metus maždaug 9 mln. eurų, kas leis pradėti kompensuoti daugiau inovatyvių vaistų. Tai vaistai onkologiniams, sergantiems širdies ir kitomis sudėtingomis ligomis pacientams. Esą naujų vaistų įtraukimas į kompensavimo sistemą situaciją pagerins keliolikai tūkstančių pacientų.
Į naują kompensuojamų vaistų kainyną pateko vaistai, kuriems vaistų gamintojai sumažino kainas iki nustatyto reikalavimo, kad kainos nebūtų didesnės nei 10 proc. nei kitose Europos Sąjungos šalyse. SAM teigė, kad buvo gautos 1006 paraiškos dėl vaistų įrašymo į kainyną, iš kurių, pasibaigus oficialiam deklaravimo laikotarpiui, į jį pateko 668 vaistai. 169 vaistų pakuotės neatitiko reikalavimų, tačiau panašus skaičius ir anksčiau nebuvo įrašomas.
Tai reiškia, kad dauguma gyventojų ir toliau turės didelį pasirinkimą tos pačios veikliosios medžiagos vaistų ir galės rinktis jiems labiausiai patinkantį, tik su mažesne priemoka. Nė viena veiklioji medžiaga nebuvo išbraukta iš kompensuojamųjų vaistų kainyno.
Tačiau po kainyno įsigaliojimo praėjus keliems mėnesiams vaistininkai teigė, kad dalis vaistų iš tiesų atpigo, tačiau dalis vaistų iškrito iš kompensuojamų vaistų kainyno, vadinasi, juos pirkti tenka už pilną kainą, o dar ir prisidėjo jiems didesnis PVM. Dalies vaistų kaina nepasikeitė.
Vartotojai taip pat elgiasi skirtingai. Dalis, pabrangus jų vartotam vaistui, renkasi pigesnį atitikmenį, tačiau yra nemažai žmonių, kurie renkasi vaistą, kurį vartojo anksčiau, nesvarbu, kad jis nekompensuojamas. Taip pat vaistinės gavo nemažai skundų, kad kai kurie vaistai nuo tam tikrų ligų ypač pabrango.
