„Medical News Today“ apžvelgė naujausius tyrimus ir pasikalbėjo su šios srities specialistais apie tai.
Milijonai žmonių visame pasaulyje serga demencija – lėtine neurodegeneracine liga, kuri pažeidžia atmintį ir mąstymo gebėjimus. Labiausiai paplitusi demencijos forma yra Alzheimerio liga.
Nors yra tam tikrų gydymo būdų, padedančių įveikti demencijos simptomus, tačiau šiuo metu ši liga neišgydoma.
Pastaraisiais metais atliekama daug mokslinių tyrimų, kuriais siekiama geriau pažinti demencijos kilmę ir sukurti gydymo būdus, taip pat analizuojama, kaip įvairūs gyvenimo būdo pokyčiai veikia (ir ar iš tiesų veikia) demencijos riziką.
2021 m. žurnale „Neurology“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad didelis pažintinės veiklos aktyvumas, pavyzdžiui, skaitymas, žaidimai, tokie kaip šaškės ir kryžiažodžiai, bei laiškų rašymas, gali 5 metais atitolinti Alzheimerio ligos pradžią 80 metų ir vyresniems asmenims.
Kitame tyrime, 2022 m. paskelbtame žurnale PNAS, nustatyta, kad daugiau laiko, praleidžiamo atliekant pasyvią pažintinę veiklą, pavyzdžiui, žiūrint televizorių, yra susiję su didesne demencijos rizika. Tuo metu daugiau laiko, praleidžiamo atliekant aktyvias pažintines užduotis, pavyzdžiui, naudojantis kompiuteriu, yra susiję su mažesne demencijos rizika.
2023 m. liepą paskelbtame „JAMA OpenTrusted Source“ tyrime nustatyta, kad dažnas užsiėmimas smegenis lavinančia veikla, įskaitant rašymą, žaidimą šachmatais ir kryžiažodžių sprendimą, yra susijęs su mažesne demencijos išsivystymo rizika vyresnio amžiaus žmonėms.
Ar iš tiesų „smegenų mankšta“ veikia?
Tai patvirtina ir ekspertai, rašo „Medical News Today“.
JAV Majamio universiteto Milerio medicinos mokyklos neurologijos dr. Joyce Gomes-Osman teigimu, kiekvienas dalykas, kurį išmokstame ir žinome, yra tarsi knyga lentynoje.
„Pridedant naujų knygų, biblioteka vis didėja ir didėja. Bet kodėl tai svarbu, galite paklausti? Na, informacijos bibliotekos kaupimas smegenyse sukuria buferį, apsaugantį nuo atminties praradimo“, – sakė ji.
„Kai jūsų biblioteka yra didelė, net jei daug knygų bus išrašyta, lentynose vis tiek bus daug kitų knygų, kurios bus alternatyvos ir palaikys gerą bibliotekos veikimą“, – pridūrė mokslininkė ir paaiškino, kad kognityviniai rezervai ugdomi per visą gyvenimą per išsilavinimą ir gyvenimišką patirtį, ypač tą, kuri kelia iššūkių ir verčia mąstyti.
Neseniai atliktame tyrime, paskelbtame 2022 m. žurnale „NeurologyTrusted Source”, mokslininkai tyrė, kokią įtaką kognityviniams gebėjimams, išsilavinimui ir laisvalaikiui turi vaikystėje įgytos žinios. Jie stebėjo 1184 Jungtinės Karalystės gyventojus nuo vaikystės iki 69 metų amžiaus, tada dalyviai atliko pažinimo testą, kurio maksimalus įvertinimas buvo 100 balų.
Galiausiai tyrėjai nustatė, kad žmonės, turintys bakalauro ar aukštesnįjį išsilavinimą, buvo linkę surinkti vidutiniškai 1,22 balo daugiau nei neturintys formalaus išsilavinimo. Tie, kurie užsiėmė šešiomis ar daugiau laisvalaikio veiklomis, pavyzdžiui, edukaciniais užsiėmimais, savanoriška veikla ir socialine veikla, surinko vidutiniškai 1,53 papildomo balo, palyginti su tais, kurie užsiėmė tik keturiomis tokiomis veiklomis.
Tuo tarpu tie, kurie dirbo profesionalų ar vidutinio lygio darbą, vidutiniškai surinko 1,5 taško ar daugiau taškų nei tie, kurie dirbo iš dalies kvalifikuotą ar nekvalifikuotą darbą. Be to, jie nustatė, kad žmonių, turinčių aukštesnius skaitymo gebėjimus, kognityvinės funkcijos blogėjo lėčiau nei tų, kurių skaitymo gebėjimai buvo žemesni.
„Panašiai kaip mūsų fizinis kūnas gali prarasti formą ir tapti nepakankamai efektyvus, taip ir mūsų smegenys gali suprastėti”, – MNT sakė Dr. Robertas Viginsas, „Novant Health” neurologas.
Yra labai aiškios ribos
Nors ekspertai sutinka, kad kognityvinis rezervas yra svarbus, nes padeda žmogui išsaugoti mąstymo įgūdžius, jie taip pat pabrėžia, kad yra ribos, kiek mes galime padidinti šį rezervą naudodami proto mankštą.
Psichologijos mokslų daktaras ir sertifikuotas „Baptist Health Marcus Neuroscience” instituto neuropsichologas Raphaelis Wald sako, kad žmonėms, kurių intelekto koeficientas aukštas, paprastai geriau sekasi kovoti su demencija, nes jie turi daugiau kognityvinių rezervų: „Tačiau, prasidėjus demencijai, žmogus negali įveikti degeneracinio proceso atlikdamas pažintines užduotis, pavyzdžiui, spręsdamas kryžiažodžius. Tačiau tai gali šiek tiek sulėtinti procesą.”
Dar viena „Medical News Today“ kalbinta specialistė, dr. Karen D. Lincoln, Kalifornijos universiteto Irvine Aplinkos ir profesinės sveikatos katedros profesorė, pažymėjo, kad nors yra įrodymai, kad pažintiniai pratimai, pavyzdžiui, kryžiažodžiai ar žodžių žaidimai, lėtina kognityvinių gebėjimų silpnėjimą asmenims, turintiems lengvą kognityvinį sutrikimą, jie nėra vienareikšmiai.
Pasak jos, tokie užsiėmimai yra svarbūs smegenims stimuliuoti, tačiau vien galvosūkiai nebūtinai pagerina pažintinius gebėjimus ar sumažina demencijos riziką.
Nauji dalykai ypač svarbūs bet kuriame amžiuje
Mokslininkai taip pat paaiškino, kas iš tiesų padeda. „Svarbu pabrėžti, kad net jei jau prarandate atmintį, išmokę ką nors naujo galite pagerinti savo smegenų sveikatą. Iššūkis protui išmokti ko nors naujo sustiprins jūsų atmintį, dėmesį ir mąstymo gebėjimus bei pagerins jūsų gyvenimo kokybę“, – sakė dr. Gomes-Osmanas.
Ji pridūrė, kad smegenų sveikatą pagerinti gali padėti ir naujų, malonių patirčių kūrimas bei naujų dalykų matymas, nes „smegenys labai gerai reaguoja į naujoves, todėl svarbiausia pasirinkti tai, kas nėra per daug lengva ir kartu ne per sunku.“
Demencijos riziką mažina net ir gyvenamosios vietos pakeitimas arba keliavimas ir kelionės metu patiriami nauji įspūdžiai.