Iš Santariškių į Santariškes pakliuvo tik per Molėtus
Molėtiškė Irena Eimutavičienė sirgo viena iš odos vėžio formų. Liga buvo neagresyvi, tačiau periodiškai tekdavo kelioms dienoms atvykti į Nacionalinį vėžio institutą ir atlikti tyrimus. Čia ištirdavo pasirodžiusius darinius. Nustačius, kad jie piktybiniai, dariniai būdavo nudeginami. Liga buvo gerai kontroliuojama.
Tokia pati procedūra buvo atlikta ir per paskutinį apsilankymą. Atėjo lemtinga diena, kai moteris turėjo būti išrašyta, tačiau naktį jai pasidarė bloga, ji pradėjo vemti, vėmimas pasikartodavo ir ryte.
Molėtuose medikai nustatė, kad moteriai įvykęs infarktas. Jų spėjimu – dar naktį, kai ši buvo Nacionaliniame vėžio institute.
„Atvažiavusi jos pasiimti mano mama pamatė, kad močiutė labai prastai atrodo. Ji vos galėjo paeiti. Aiškiai matėsi, kad pakilęs kraujo spaudimas – ji turėjo hipertenzijos ligą. Jos spaudimas dažnai buvo aukštas, mes tai žinojome. Nepaisant to, močiutė, net būdama 85 metų, iki šiol jautėsi pakankamai gerai, namuose galėjo savimi pasirūpinti pati. Žinoma, mes jai padėdavome, bet nuolatinės priežiūros jai nereikėjo.
Mama sutrikusi tarėsi su manimi, ką daryti. Slaugytoja tik pasakė, kad turbūt močiutė apsinuodijo ligoninės maistu. Kai ji pradėjo vemti, jai buvo duota vaistų nuo virškinimo sutrikimų. Svarstėme, gal ją vežti per kelią tiesiai į Santariškių priimamąjį, tačiau pažiūrėjus į močiutę, neatrodė, kad ji sugebės priimamajame laukti apžiūros 3-4 valandas. Taigi mama įsisodino ją ir išvežė į Molėtų ligoninę. Bent jau buvo tikimybė, kad ten ją priims. Kai jos atvyko, buvo ketvirta valanda dienos“, – pasakojo moters anūkė.
Molėtuose medikai nustatė, kad moteriai įvykęs infarktas. Jų spėjimu – dar naktį, kai ši buvo Nacionaliniame vėžio institute. Moteris tuoj pat reanimobiliu buvo išvežta atgal į Vilnių – į Santariškių klinikas. Nors gydytojai darė viską, ką galėjo, brangus laikas buvo praleistas. Pagalbą tokiems ligoniams būtina suteikti per tris pirmas valandas po infarkto. Kitos dienos rytą ji mirė.
Prieš metus artimieji privačioje klinikoje buvo atlikę visus reikalingus tyrimus širdies būklei nustatyti. Jokių rimtų pakitimų tuo metu nebuvo užfiksuota. Dar daugiau – medikai konstatavo, kad moters širdies būklė netgi geresnė nei galėtų būti jos amžiuje.
Kodėl nėra laiko elementariam žmogiškumui?
Galima sakyti, kad tai senas, lėtinių ligų turintis žmogus. Ko gi norėti? Tačiau moters anūkė su tuo nesutinka.
„Santariškėse mums sakė – nesvarbu, kokio amžiaus žmogus. Šiuo metu yra labai daug medicininių galimybių palaikyti jį normalios būsenos. Ir kiekvienas nusipelno gyventi. Mūsų klausė, kodėl iš karto nevežėme pas juos. Tačiau tuo metu mes buvome visiškai sutrikę, o medikai mūsų nenukreipė teisinga linkme. Jie išrašė močiutę, o toliau žinokitės patys. Deja, kai žmogaus gyvybė priklauso nuo laiko, kiekviena klaida, kurią padarai iš nežinojimo, labai brangiai kainuoja.
Žinodamas daugiau galėtum padaryti protingus sprendimus, tačiau šiuo atveju iš tiesų reikia žmonių, kurie geriau išmano sistemą, patarimo ir pagalbos. Mes jos negavome. Suprantu, kad gydytojas dirba kaip konvejeryje, bet ar tikrai nėra laiko elementariam žmogiškumui? Galiausiai tai ir valstybės lėšų švaistymas – reanimobilio siuntimas, besidubliuojančios gydytojų konsultacijos, tyrimai... Pagaliau, jeigu laiku būtume atsidūrę ten, kur turėjome atsidurti, galbūt močiutė būtų išgyvenusi“, – svarstė pašnekovė.
Kai išrašomas žmogus, norisi tikėti, kad jis saugus
I.Eimutavičienės duktė pasakojo, kad pati gydytoja apie tai, kad pacientė nuo nakties vemia, tikino sužinojusi tik tuomet, kai po kelių dienų, jau mirus mamai, atvyko į ligoninę pasiimti išrašo, kuris dar nebuvo paruoštas išrašymo dieną.
Pasirodo, slaugytojos šios informacijos neperdavė, matyt, jos nesureikšminusios, o pati moteris ne iš tų, kad garsiai visiems skųstųsi. Išgirdusi, kad pacientė mirė, artimųjų teigimu, gydytoja labai susijaudino ir teigė prisiimanti visą kaltę dėl to, kas įvyko.
Galima prirašyti krūvą įstatymų, teisės normų, bet jeigu nebus vidinio kontakto žmogaus su žmogumi, jokios taisyklės nepadės.
„Išrašymo dieną pokalbis su gydytoja labiau pakrypo apie asmeninius dalykus. Žinodama, kad mano mama išaugino našlaičius, gydytoja pradėjo pasakoti, kad taip pat globoja našlaičius, kad pati išaugo labai gražioje šeimoje ir dabar tuo gėriu dalinasi. Ir išrašė mano mamą, patarusi ja rūpintis. Aišku, man irgi nekilo mintis apie infarktą, nors virškinimo sutrikimo versija atrodė įtartina. Iki šiol mama niekada tuo nesiskundė. Dar pasiteiravau personalo, gal man vežti ją tiesiai į Santariškių klinikas, bet išgirdau, kad vietų ten nėra. Taigi išvežiau ją, vis vemiančią automobilyje, į Molėtus.
Išlydėdami ją Anapilin su artimaisiais kalbėjome: galima prirašyti krūvą įstatymų, teisės normų, bet jeigu nebus vidinio kontakto žmogaus su žmogumi, jokios taisyklės nepadės. Pritrūko elementaraus žmogiško požiūrio. Įdomu, kad mūsų rate nebuvo nė vieno, kuris nebūtų susidūręs su vienokiu ar kitokiu abejingumu gydymo įstaigoje. Taigi tai sisteminė problema: esi paliekamas likimo valiai ir tik sėkmės reikalas, kaip tau pavyks išsikapstyti. Jei kiekvienas padarytų truputį daugiau negu priklauso, mums visiems gyventi būtų geriau, bet šiuo atveju nepadaryta net tai, kas medikui priklauso pagal Hipokrato priesaiką“, – svarstė pašnekovė.
Pasak jos, kai išrašomas žmogus iš ligoninės, norisi tikėti, kad jis saugus, tačiau šiuo atveju, išėjus iš ligoninės, teko spręsti, ką daryti toliau, nes trūksta kompleksinio požiūrio: batus nusipirkai, o palto eik pirkti į kitą parduotuvę.
Vis dėlto pačiai gydytojai artimieji priekaištų nereiškia, suprasdami, kad žmogiška klaida gali nutikti net ir aukščiausiose instancijose.
Buvo aktyvi Molėtų bendruomenės narė
I.Eimutavičienė Molėtuose puikiai žinoma. Ji buvo ilgametė pedagogė ir nors daug metų jau neužsiėmė profesine veikla, palaikė glaudžius ryšius su savo buvusiais mokiniais.
„Sprendžiant iš to, kad jos buvę auklėtiniai ir po daugybės metų, patys būdami jau pensininkai, jai skambindavo, domėdavosi, lankydavo, akivaizdu, kad ji paliko pėdsaką jų gyvenime. Taip pat neseniai vyko jos pamoka, į kurią susirinko klasė po 65 metų. Buvo įspūdingas renginys. Mama buvo intelektualė ir iki pat mirties šviesaus proto. Ji aktyviai sekė rinkimų kampaniją, dėliojo schemas, už ką balsuoti. Domėjosi viskuo, kas vyksta visuomenėje. Skaitė rimtą literatūrą – žurnalą „Valstybė“, L.Donskį, A.Šliogerį.
Savo laiku ji buvo Molėtų bendruomenės aktyvistė, aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime. Paskutinius darbinės veiklos metus ji dirbo su proto negalią turinčiais vaikais specialioje įstaigoje. Buvo keletas atvejų, kai ten pakliuvo vaikai, kurie buvo tiesiog lėtesnio mąstymo. Ji šiuos našlaičius ištraukė į normalias mokyklas ir šiandien jie yra baigę mokslus, sukūrę šeimas ir gyvena visai kitą gyvenimą negu būtų gyvenę“, – pasakojo pašnekovė.
Medikai apgailestauja dėl to, kas įvyko
Paprašę situaciją pakomentuoti Nacionalinio vėžio instituto atstovus, gavome gydytojos onkologės dr. Laimos Bloznelytės Plėšnienės atsakymą, kuriame rašoma:
„Pirmiausiai norime nuoširdžiai užjausti mūsų ilgametės pacientės šeimą ir artimuosius, netekus mamos ir močiutės.
Šešerius metus Nacionaliniame vėžio institute garbaus amžiaus molėtiškė sėkmingai buvo gydoma nuo plokščialąstelinio ir bazalinių ląstelių odos vėžio, jai buvo taikyta lazerio chirurgija ir fotodinaminė terapija.
Instituto klinikoje nuo odos vėžio besigydanti pacientė ne kartą buvo konsultuota kardiologų, buvo skirtas medikamentinis gydymas, dėl aukšto kraujospūdžio sureguliavimo rekomenduota kreiptis į šeimos gydytoją, ji pati ir jos artimieji buvo įspėti dėl galimų negydomo aukšto kraujospūdžio padarinių“.
Pasak gydytojos, į Instituto kliniką tęsti gydymo nuo odos vėžio pacientė atvyko spalio mėnesį.
„Ji buvo patikrinta kliniškai – širdies veikla buvo ritmiška, kraujospūdis normos ribose, ir visi mes pasidžiaugėme, kad yra pavykę sureguliuoti kraujospūdį. Atlikus visas gydymo procedūras, po paskutinio perrišimo papusryčiavusi pacientė, sulaukusi savo artimųjų, labai draugiškai ir šiltai atsisveikino su skyriaus kolektyvu.
Tenka tik dar kartą apgailestauti dėl po to įvykusių sveikatos pokyčių“, – teigiama komentare.
