Liūdnoji statistika
Pasak Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotojos mokslui ir plėtrai prof. dr. (HP) Sonatos Jarmalaitės, neseniai paskelbti naujausi duomenys, apjungiantys visą vėžio statistiką pasaulyje, rodo, kad 2018 m. pasaulyje diagnozuota du milijonai krūties vėžio atvejų. 600 tūkstančių moterų miršta – dažniausiai dėl metastazavusio krūties vėžio.
Taip pat ir Lietuvos statistika nėra labai smagi. Tai liga Nr. 1. Šių metų išankstiniais paskaičiavimais, kurie remiasi praėjusių metų statistika, yra nustatyta 1700 naujų krūties vėžio atvejų. Statistiniai duomenys rodo, kad sergamumas krūties vėžiu auga.
Šių metų išankstiniais paskaičiavimais, nustatyta 1700 naujų krūties vėžio atvejų.
Viena vertus, taip yra todėl, kad pagerėjo diagnostika, aktyviai veikia prevencinės programos. Nors oficialiai apgailestaujama, kad jomis kol kas pasinaudoja tik 40 proc. moterų, medikės teigimu, tai didelis pasiekimas. Prieš keletą metų ateidavo vos 20 proc. moterų.
„Jei šis skaičiaus dar dvigubai padidės, apimsime jau beveik visas moteris, kurioms skirtos šios prevencinės programos. Ir tuomet programa bus padariusi tai, ką turėjo padaryti, t. y. pakvietusi moteris kuo anksčiau pasitikrinti“, – svarstė pašnekovė.
Metastazavęs krūties vėžys – vienas sudėtingiausių
„NVI darome viską, ką galime, kad moters kelias nuo diagnostikos iki gydymo būtų kuo patogesnis. Tačiau kalbant apie metastazavusį krūties vėžį, reikia pripažinti, kad mes turime sprendimus, kaip gydyti ankstyvų stadijų krūties vėžį, tačiau metastazavęs krūties vėžys – vienas sudėtingiausių gydymo prasme. Dar ne taip seniai šiuo atveju mes neturėjome ką tokioms moterims pasiūlyti, išskyrus agresyviausią chemoterapiją.
Tačiau tik neseniai grįžau iš Europos chemoterapeutų draugijos konferencijos, kurioje apie metastazavusį krūties vėžį jau kalbame kaip apie daugialypę ligą, kuri gali būti suskirstyta bent jau į penkis–šešis pagrindinius tipus. Ir visi jie turi bent jau klinikinius tyrimus praeinančią terapiją arba pažengusiose šalyse jau patvirtintą terapiją“, – teigė S.Jarmalaitė.
Pačiai medikei bene geriausiai pažįstamas genetinis vėžys, kuris yra paveldimas. Tai BRCA tipo navikai. Jiems gydyti turimas vaistas, tinkamas kiaušidžių vėžiui gydyti, taip pat yra atliekami klinikiniai tyrimai.
Minėtos konferencijos, pasak S.Jarmalaitės, metu buvo pristatyti įsibėgėjusių klinikinių tyrimų tarpiniai rezultatai, kai BRCA teigiamų navikai, esant atitinkamai genų mutacijai, gydomi specialia taikinių terapija.
Perversmas medicinoje – taikinių terapija
Taikinių terapija, tiksliai orientuota į konkrečias vėžines ląsteles, ne tik veiksmingesnė, bet ir paliekanti kur kas mažiau šalutinio poveikio pasekmių, todėl ateityje iš jos labai daug tikimasi. Šiam tikslui naudojami vadinamieji CDK inhibitoriai, kovojantys su vėžinėmis ląstelėmis gydant dar vieną navikų grupę, kuri turi ypač aktyvią proliferaciją (ląstelių dauginimosi procesą).
„Šito tipo navikai ir pokyčiai nustatyti ne taip ir seniai. 2001 m. CDK molekulės atradėjams suteikta Nobelio premija už tai, kad jie išaiškino mechanizmą, kaip ląstelė dalinasi. Tai buvo tarsi gyvybės prado išaiškinimas. Mokslininkai labai greitai suprato, kad kai kurios ląstelės dalinasi nekontroliuojamai, ir tokios ląstelės yra piktybinės. Iš karto kilo idėja – o ką jeigu navikus gydyti blokuojant šį ląstelės procesą? Taip atsirado CDK inhibitoriai.
CDK molekulės atradėjams suteikta Nobelio premija už tai, kad jie išaiškino mechanizmą, kaip ląstelė dalinasi.
Iki šiol inhibitorių tyrinėjimai nebuvo labai sėkmingi, bet ką tik sulaukėme labai sėkmingo klinikinio tyrimo rezultatų. Buvo pristatyti nauji išgyvenamumo duomenys taikant šią terapiją. Vis dar laukiama galutinių rezultatų, bet jau akivaizdu, kad tai perspektyvus būdas gydyti krūties vėžį. Taip pat yra visa eilė taikinių metastazavusiam krūties vėžiui gydyti. Visiems taikiniams atrasti reikia daug mokslo žinių, laiko ir ilgai besitęsiančių klinikinių tyrimų“, – pasakojo medikė.
Kodėl brangus gydymas iš tiesų nėra brangus
Pasak S.Jarmalaitės, nors kalbama, kad taikinių terapija yra brangi terapija, tai netiesa. Atvirkščiai, tai valstybės lėšų taupymas, nes pacientui parenkamas tikslus, tinkamas gydymas, kuris efektyvus.
„Mes jau žinome daug. Žinome, koks yra metastazuojančio krūties vėžio profilis, turime ne vieną, o keletą taikinių, kuriais remiasi taikinių terapija. Kadangi ši terapija skiriama labai individualiai – gydymas skiriamas tik nustačius tam tikrą pokytį, mūsų Sveikatos apsaugos ministerijai ir valdžiai nėra jokios rizikos, kad iššvaistysime lėšas, nes vaistą skirsime tik tai moteriai, kuriai jis reikalingas. Jei paskaičiuotume, tokių moterų, kurioms tinka šis gydymas, yra labai nedaug, taigi jų gydymas nebūtų didelė našta valstybei.
Reikia suprasti, kad individualizuotas gydymas iš tiesų taupo, o ne švaisto valstybės lėšas, nes vaistas, skiriamas tik tai moteriai, kuriai jis padeda: ne tik prailgina jos gyvenimą, bet ir pagerina gyvenimo kokybę. Mat nereikia kovoti su įvairiais šalutiniais poveikiais, nereikia slaugos, mes turime moterį, kuri gali toliau būti šeimoje, džiaugtis gyvenimu ir kiekviena pratęsta diena, o pratęstų dienų skaičius jau skaičiuojamas mėnesiais ir metais. Taigi nauda – didžiulė, o našta tikrai nėra tokia didelė, kaip atrodo“, – tikino pašnekovė.
Pasaulyje veiksmingas gydymas egzistuoja
Prieš dvejus metus pasirodė pirmas per pastaruosius dešimt metų naujas vaistinis preparatas, įteisintas kaip pirmojo pasirinkimo vaistas metastazavusiu HR+/HER2 – krūties vėžiu sergančioms moterims gydyti.
Šio tipo vėžys (t.y. lokaliai progresavęs arba metastazavęs krūties vėžys, kuriame yra hormonų receptorių (HR), o žmogaus epidermio augimo faktoriaus 2-ojo tipo receptorių (HER2) rodmuo neigiamas) diagnozuojamas apie 60 proc. moterų, sergančių metastazavusiu krūties vėžiu.
Medikamentas slopina svarbiausius ląstelės ciklą reguliuojančius veiksnius, sukeliančius ląstelių vešėjimą. Jis neišgydo vėžio, kol kas nėra vaistinių preparatų, galinčių įveikti metastazavusį krūties vėžį, tačiau padedate prailginti moterų gyvenimo trukmę, kontroliuoti simptomus ir palaikyti gyvenimo kokybę.
Iki šio vaisto atsiradimo tokio tipo krūties vėžys buvo gydomas hormonų terapija ir buvo pasiekiama neblogų rezultatų. Tačiau klinikiniai tyrimai parodė, kad kartu taikant minėtą taikinių terapiją, reikšmingai pailgėdavo sergančių moterų gyvenimo trukmė. Šios terapijos veiksmingumas panašus į agresyvios chemoterapijos, bet išvengiama pastarosios šalutinių poveikių.
Šį vaistą sukūrusiai kompanijai 2016 m. buvo paskirtas farmacijos pramonės Nobelio premija vadinamas „Prix Galien“, skiriamas už ypatingus laimėjimus kuriant naujus vaistus žmonių sveikatai gerinti. Netrukus šį vaistą įteisino daugiau kaip 50 šalių, tačiau Lietuvos moterims jis iki šiol neprieinamas.