Skausmo tipai
Skausmų krūtinės srityje pasitaiko įvairių: diegiantis, gniaužiantis, spaudžiantis ar net deginantis. Pasak specialistų, skausmo pobūdis padeda ne tik tiksliau identifikuoti ligą, jos priežastis, bet ir laiku parinkti tyrimų planą. Gydytoja pataria, kaip atpažinti skausmus krūtinės srityje, kurie padėtų priimti sprendimus ir nesukeltų nepagrįsto nerimo.
„Pajutus skausmus, pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją, kuris tinkamai įvertins nusiskundimus. Dažniausiai į kardiologus pacientai kreipiasi pajutę aštrų skausmą krūtinės srityje. Norėtųsi nuraminti pacientus ir pasakyti, kad tokio skausmo gąsdintis nereikėtų. Kartais tai gali reikšti visai ne kardiologinius susirgimus, o plaučių, tarpšonkaulinės neuralgijos ar stuburo nervų šaknelių spaudimo problemas dėl iškrypusio stuburo.
Todėl pirminės diagnostikos metu labai svarbu tiksliai išsiaiškinti skausmo pobūdį. Svarbūs ir kiti aspektai: kada juntamas skausmas – fizinio aktyvumo ar ramybės metu, kiek laiko jie trunka, ar skausmas plinta, ar jis susijęs su kvėpavimu, maistu, o gal patogesne padėtimi“, – skausmo atvejus komentuoja Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytoja kardiologė Ž.Žymantienė.
Susirūpinti – kai skauda krūvio metu
Pasak kardiologės, susirūpinti skausmu krūtinės srityje pacientas turėtų tuomet, kai skausmas pasireiškia krūvio metu. Krūvis reikštų fizinį aktyvumą einant, lipant laiptais, į kalniuką ar tiesiog pabėgėjus. Tokio skausmo ignoruoti nereikėtų.
„Paprastai pacientai taip ir pasakoja, kad anksčiau įprastą maršrutą įveikdavo be vargo, o dabar krūtinėje pradeda jausti tarsi buko pobūdžio, spaudžiantį, gniaužiantį skausmą. Jis atsiranda lipant laiptais ar į kalnelį, plinta į ranką, kaklą, po mentimi. Daugeliui, stabtelėjus ar sulėtinus žingsnį, skausmas atslūgsta, pradeda gerėti. Tokio skausmo ignoruoti nereiktų, galvojant, kad spaudžia nestipriai ir kentėti galima. Šie skausmai gali įspėti apie širdies kraujagyslių ligas“, – aiškino kardiologė.
Anot Ž.Žymantienės, laiku nesikreipus į specialistus, skausmas intensyvėja, o nueinami atstumai trumpėja. Ištyrimas nesudėtingas, o nedidelių pakitimų pasekmės lengvai koreguojamos medikamentais, kartais intervenciniais būdais. Prognozės gali būti labai neigiamos didesnių pakitimų atveju ir padidinti netgi širdies infarkto riziką.
Maudimas – spaudimo ligų pasekmė
Tokio skausmo ignoruoti nereiktų, galvojant, kad spaudžia nestipriai ir kentėti galima. Šie skausmai gali įspėti apie širdies kraujagyslių ligas.
Skausmus krūtinės srityje gali sukelti ir padidinto arterinio kraujo spaudimo liga, kuri dar vadinama hipertonine liga.
Pasak gydytojos, spaudimo ligos kardiologijoje – labai reikšmingos ir ne visuomet pasireiškia simptomais. Tuomet pacientai stebisi, kodėl reikia gydyti spaudimą, jeigu nieko nejaučia. Nors ši liga dažniau pasireiškia galvos skausmais, svaigimu, jai taip pat būdingas skausmas, maudimas krūtinėje. Tokiu atveju delsti nereikėtų.
„Pajutus maudimo skausmus krūtinėje, vėlgi patarčiau atkreipti dėmesį, ar tam įtakos turi krūvis, judesys, ramybė, kvėpavimas. Šiuo atveju reikėtų kasdien sekti kraujospūdį, kuris neturėtų viršyti normos ribų. Daugeliu atveju spaudimu susirūpinama tik tuomet, kai prasideda maudimu palydimi širdies perplakimai. Pajutus šiuos simptomus, delsti nereikėtų.
Skausmas krūtinėje atsiranda jau kaip negydoma spaudimo ligos komplikacija. Ilgainiui ji širdyje sukelia esminius pakitimus. Pradžioje širdies raumuo pradeda storėti, didėja širdies ertmės, dažniausiai prieširdžiai, o tai ir sukelia ritmo sutrikimus. Didėjant skilveliams ir silpnėjant širdies raumens traukimosi jėgai, pasireiškia širdies nepakankamumas. Deja, šie procesai yra negrįžtami“, – komentuoja Ž.Žymantienė.
Ji priduria, kad, negydant spaudimo ligos, pacientui prognozuojami ritmo sutrikimai, širdies ir inkstų nepakankamumas, atminties, klausos, regos susilpnėjimas, smegenų kraujotakos pablogėjimas, iškyla insulto, miokardo infarkto rizika. Todėl šią ligą pacientas turėtų sąžiningai kontroliuoti vaistais. Pajutus širdies ritmo sutrikimus tikėtis, kad jį atstatysime – tampa per vėlu.
„Diegiantys“ atvejai
Kitas, rečiau, bet pasitaikantis skausmas krūtinėje, kurį palydi dusulys ir dažnesni širdies perplakimai, – diegiančio charakterio. Dažniausiai jis pasireiškia kaip virusinių ligų komplikacija, nusilpus imunitetui. Aštrius skausmus juntant periodiškai, nesirgus virusinėmis ligomis – tokio skausmo sieti su kardiologinėmis ligomis nereikėtų.
„Jeigu pacientas po virusinės infekcijos susirgimo toliau karščiuoja ir krūtinėje pajunta diegiantį skausmą, kuris nurimsta atsigulus ant kairiojo šono – tai gali reikšti širdies raumens arba apvalkalo uždegimą.
Pasak gydytojos, kardiologinės ligos pasireiškia labai įvairiame amžiuje. Kai kurios jų, pavyzdžiui, aukšto spaudimo, netgi jaunėja.
Ūminės situacijos dažniausiai pajuntamos po peršalimo ligų, praėjus keletui savaičių – tuo metu, kai jau turėtų įvykti pasveikimas. Negydant širdies raumens uždegimo, gali pradėti formuotis sąaugos, sustorėti širdies apvalkalas, kuris pradėtų spausti širdį, gali kauptis skysčiai, sutrikti raumens funkcijos. Sutrikus ritmui išsivysto širdies nepakankamumas.
Remiantis paciento nusiskundimais, atliekama kardiograma, echoskopija, o raumens uždegimo atveju – širdies magnetinis rezonansas. Šių atvejų nereikėtų tikėtis po kiekvieno virusinio susirgimo, todėl sveikimo laikotarpiu labai svarbu laikytis visų gydytojo rekomendacijų: niekur neiti, gerti skysčių, kontroliuoti temperatūrą“, – pabrėžė gydytoja.
TAIP PAT SKAITYKITE: 11 širdies ligų simptomų, kuriuos aplaidžiai ignoruojate
Apsauga ir nusiteikimas
Pasak gydytojos, kardiologinės ligos pasireiškia labai įvairiame amžiuje. Kai kurios jų, pavyzdžiui, aukšto spaudimo, netgi jaunėja. Joms įtaką daro ne tik fizinis aktyvumas, paveldimumas, bet ir nusiteikimas pradėti laiku spręsti pastebėtas problemas.
„Nereikėtų ignoruoti skausmo krūtinės srityje, kuris atsiranda krūvio metu, nepriklausomai nuo jūsų amžiaus ar veiklos. Ligos dažniausiai prasideda iš lėto, o atsiradus skausmams organizmas duoda signalą, kad kažkas jau yra negerai.
Atradus problemą, svarbiausia gydytojo užduotimi tampa paciento informavimas. Svarbu problemą pacientui perteikti taip, kad jis suvoktų kylančias grėsmes. Tik jis gali priimti lemiamus sprendimus – ar gyventi bijant, ar padaryti tai, kas nuo jo priklauso, ir atitolinti komplikacijas. Suvokus tai, pacientui lengviau priimti sprendimą gydytis tinkamai ir atsakingai“, – pokalbį užbaigia Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytoja kardiologė Ž.Žymantienė.
