Pajutus skausmą krūtinėje, būtina užduoti svarbius klausimus
„Affidea“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė pažymi, kad sergančiųjų širdies ligomis amžius vis jaunėja, o darbingo amžiaus žmonėms pastaruoju metu dažniau nustatomos rimtos komplikacijos. Medikė įvardija, kad skausmas širdies plote yra kelių tipų: išeminis širdies ploto skausmas, perdikardialgija, stambiųjų kraujagyslių (plaučių arterijos, aortos) patologijos sąlygotas skausmas.
Anot jos, pajutus bet kokį skausmą krūtinės srityje, būtina sau užduoti septynis pagrindinius klausimus: kur skauda; koks skausmo pobūdis (duriantis, spaudžiantis, maudžiantis, bukas, aštrus) bei intensyvumas skalėje nuo 0 iki 10; kur skausmas plinta; nuo ko ir kaip dažnai atsiranda skausmas; kiek laiko jis trunka; nuo ko skausmas praeina (kūno padėtis, vaistai ir kt.); ar kartu su skausmu jaučiami ir kiti simptomai, tokie, kaip pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas.
„Širdiniai skausmai dažniausiai yra spaudžiančio pobūdžio, plinta į kairę ranką, petį ar žandikaulį, juntami po intensyvesnio fizinio krūvio, emocinės įtampos ir pasireiškia kartu su kitais širdies veiklos sutrikimo požymiais. Nemalonūs pojūčiai dažnai praeina nutraukus fizinį krūvį, pailsėjus ar pavartojus kraujagysles plečiančių vaistų, tokių kaip greito veikimo nitroglicerinas“, – sako medikė.
Gydytoja pasakoja, kad jei pacientas pastebi ne tik skausmą krūtinėje, bet ir aukštą kraujospūdį, nereguliarią širdies veiklą – visuomet atliekami baziniai tyrimai: kalio, magnio, skydliaukės hormonų, gliukozės, cholesterolių, inkstų funkcijos rodiklių kiekio kraujyje nustatymas, elektrokardiograma.
„Jei minėtuose tyrimuose aptinkama pakitimų, jie atitinkamai koreguojami – pacientas nukreipiamas atlikti širdies ultragarsinį tyrimą, kurio metu vertinama širdies struktūra bei funkcija, o dėl ritmo sutrikimų atliekamas Holterio monitoravimas – visą parą stebima elektrokardiograma. Taip pat atliekamas veloergometrinis tyrimas, kurio metu registruojama elektrokardiograma, arterinis kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis. Radus pakitimų gali būti planuojama koronarografija – širdies vainikinių kraujagyslių praeinamumo tyrimas“, – aiškina medikė.
Skausmas širdies plote gali reikšti ir kitas rimtas ligas
Šeimos gydytoja K.Lebedevaitė patikina, kad skausmas krūtinėje gali būti iššauktas ir kitų rimtų organizmo sutrikimų ar ligų, mat krūtinės ląstoje yra ir daugiau organų bei struktūrų, kurių patologija gali sukelti nemalonius pojūčius.
Ji paaiškina, kad įvairaus intensyvumo skausmą gali sukelti plaučių ligos, tokios kaip plaučių uždegimas, bronchitas, pleuritas, plaučių embolija. Plintančiam skausmui į krūtinę įtakos gali turėti ir stemplės erozijos, gastroezofaginis refliuksas, skrandžio opaligė, tulžies pūslės akmenligė ar tulžies pūslės uždegimas.
„Skausmą gali sukelti ir stuburo krūtininės dalies patologija, tokia, kaip išvaržos, slankstelių lūžiai, tarpšonkaulinių nervų uždegimas. Taip pat – trauma, šonkaulių ar krūtinkaulio lūžiai. Vyresniame amžiuje dažnesnis susirgimas – juostinė pūslelinė, pirmiausia pasireiškianti skausmu palei tarpšonkaulinio nervo eigą ir tik po kurio laiko – pūsleliniu bėrimu odoje. Skausmus krūtinėje taip pat gali sukelti krūtų patologija“, – galimų sutrikimų variantais, sukeliančiais skausmą širdies plote, dalijasi gydytoja.
Ji paaiškina, kad kai pacientas skundžiasi skausmu krūtinėje, medikai pirmiausia tiria dėl galimo širdies pažeidimo ir tik atmetus šią patologiją tiriama dėl kitų ligų. K.Lebedevaitė įvardija, kad visų pirma pacientui atliekamas fizinis ištyrimas, vėliau – pamatuojamas arterinis kraujo spaudimas, širdies susitraukimų dažnis, kraujo įsotinimas deguonimi, pamatuojama temperatūra, užrašoma elektrokardiograma.
„Įtariant nekardiogeninės kilmės krūtinės skausmą gali būti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, spirometrija dėl plaučių patologijos, krūtininės stuburo dalies kompiuterinė tomografija dėl stuburo pažaidos. Virškinamojo trakto pažeidimams įvertinti gali būti atliekama fibroezofagogastroduodenoskopija, viršutinio pilvo aukšto ultragarsinis tyrimas“, – vardija gydytoja.
Ji taip pat sako, jog diagnozės patikslinimui atliekami ir kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, kepenų fermentai, širdies raumens pažeidimo rodikliai. Anot K.Lebedevaitės, įvertinus visus tyrimus, pagrindžiama ligos diagnozė arba atliekamas nuodugnesnis ištyrimas papildomais tyrimais, pagal atitinkamus radinius pirminiuose tyrimuose.
Sveikos širdies taisyklės
K.Lebedevaitė sako, kad už įvairių širdies ir kraujagyslių ligų slepiasi modifikuojami ir nemodifikuojami rizikos veiksniai – vieni paveldimi, kiti tie, kuriuos galima pakoreguoti keičiant savo gyvenimo būdą. Nemodifikuojami rizikos veiksniai yra lytis, amžius, paveldimumas, o modifikuojami – nutukimas, rūkymas, gretutinės ligos (arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, dislipidemija), fizinio aktyvumo stoka, gausus alkoholio vartojimas.
„Siekiant išlaikyti minimalią riziką širdies ligoms, reikėtų vadovautis subalansuotos mitybos principais, valgyti daugiau augalinės kilmės, o ne gyvulinės kilmės riebalų. Taip pat, kasdien reikėtų suvartoti bent 400 gramų šviežių daržovių, išgerti bent 2 litrus vandens, vengti greitųjų angliavandenių. Žinoma, labai svarbu ir gyventi aktyviai, reguliariai sportuoti – bent po 45 minutes 3 kartus per savaitę“, – kalba gydytoja.
Medikė priduria, kad pajutus bet kokį skausmą krūtinėje, ar pastebint, jog skausmo epizodai kartojasi – būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris padės nustatyti simptomų priežastis ir galimus sveikatos sutrikimus. Jei pacientas jaučia stiprų, spaudžiantį skausmą, kuris plinta į ranką, petį ar žandikaulį ir nepraeina net nutraukus fizinį krūvį ar pavartojus nitroglicerino, jaučiamas dusulys – svarbu kuo greičiau vykti į skubios pagalbos skyrių.