Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje informuojama apie būtinybę naikinti pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje išplitusį svetimžemį augalą Sosnovskio barštį. Šis augalas iš kitų labiausiai išsiskiria savo dydžiu – esant palankioms sąlygoms gali išaugti iki 3-5 m aukščio, stiebo skersmuo ties pamatu pasiekia iki 12 cm, o žiedyno – iki 0,5 m.
Nudegina odą
Šis augalas turi daug aktyvios medžiagos furanokumarino, kuri žmogui prisiartinus prie augalų, juos skinant ar šienaujant, gali smarkiai apdeginti neapsaugotą žmogaus odą, sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją – odos paraudimus, dideles vandeningas pūsles, kurios plyšusios virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis. Ypač pavojinga šalia būti saulėtomis dienomis, kai šios medžiagos aktyviau išsiskiria į orą.
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Sosnovskio barščiai |
Suvešėję augalai nustelbia visą kitą augaliją, subrandina tūkstančius lengvai platinamų sėklų. Nupjovus augalas nesunyksta, o vis atželia iš likusių žemėje šaknų. Todėl pastaraisiais metais gausėjant neprižiūrimų laukų, pakelių ir dykviečių šie augalai nekontroliuojamai išplito beveik visoje mūsų šalies teritorijoje.
Medikų teigimu, nusideginus Sosnovskio barščiu ant odos atsiranda paraudimas, jaučiamas stiprus skausmas, vėliau iškyla pūslės. Įvykus tokiai nelaimei patariama tuoj pat kviesti greitąją medicinos pagalbą. Nudegimus paprastai tenka gydyti mažiausiai kelias savaites, o randai išlieka kur kas ilgiau.
Naikinti būtina
Naikinti šiuos augalus visada pavojinga, nes apsideginti galima bet kada ir nuo labai nedidelio augalo sulčių kiekio.
Jau daugiau nei dešimtmetį Sosnovskio barštis yra įtrauktas į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą ir jį būtina naikinti.
Tačiau Vilniaus mieste šiuo metu žydi ištisos plantacijos šių augalų. Vietomis net atrodo, kad žolę šienavę darbininkai tyčia paliko puokštes dailiai žydinčių „gėlių“.
Vilniaus savivaldybei priklausančios bendrovės „Grinda“ duomenimis, Sosnovskio barščius stengiamasi naikinti šienaujant žolę, tačiau kažkokių išskirtinių priemonių, kai didesnis dėmesys skiriamas būtent šiam nuodingam augalui, artimiausiu metu nenumatyta.
Biologai įspėja, kad savivaldybė turėtų susirūpinti. Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vyresn. mokslo darbuotojas, dr. Zigmantas Gudžinskas 15min.lt teigė pastebėjęs, kad Sosnovskio barščiai nelabai naikinami. „Jie labai plinta ir tikrai yra rimtas pavojus, kad jeigu dar kokį dešimtmetį nebus nieko daroma, tai ypač miesto pakraščiuose, apleistose dalyse gali labai išplisti šis augalas. Nors, tiesą pasakius, jų jau dabar yra beveik visur tose vietose, kurios netoli židinių. Tik, laimei, kai šienaujamos vejos, nupjaunami ir Sosnovskio barščiai. Jų nesimato, jie būna maži, nesubrandina sėklų ir po kelerių metų išnyksta“, – teigė botanikas.
Atsparūs herbicidams
Neprižiūrimose pievose, pamiškėse, pakrūmėse, mažiau prižiūrimose Neries pakrantėse Vilniuje Sosnovskio barščių auga daugybė. Z.Gudžinskas prisipažino, kad išnaikinti šį nuodingą augalą gana sunku, nors būdų yra nemažai.
Reikia įdėti ir daug fizinio darbo, ir nemažų investicijų. Nepakanka šį augalą naikinti vienerius metus, tam reikia bent trejų, o paskui dar bent trejus metus reikėtų prižiūrėti, kad neįsiveistų iš naujo iš dirvožemyje likusių sėklų, – teigė Z.Gudžinskas.
„Tik paprastai vienas būdas nėra veiksmingas. Reikia naikinti keliais būdais. Veiksmingumas labai priklauso ir nuo to, kokio dydžio yra sąžalynas. Jeigu yra tik keli augaliukai, išnaikinti galima greitai – nupjauti, iškasti arba uždengti polietileno plėvele, apkasti ir kelerius metus palaikyti. Bet jeigu dideli plotai, tuomet ir labai brangu, ir pavojinga naikinti Sosnovskio barščius“, – teigė Z.Gudžinskas.
Specialistas įspėjo, kad naikinti šiuos augalus visada pavojinga, nes apsideginti galima bet kada ir nuo labai nedidelio augalo sulčių kiekio. Šis augalas labai atsparus ir visiems herbicidams, be to tai brangus naikinimo būdas, nes herbicidų reikia daug ir teks purkšti daug kartų.
Šių pavojingų augalų yra visoje Lietuvoje, tačiau, anot Z.Gudžinsko, yra vietų, kur Sosnovskio barščiai itin paplitę. Vilniaus miestą botanikas pamini vieną pirmųjų. Taip pat šie augalai veši Kaune, visoje Rytų Lietuvoje, Marijampolės rajone.
„Susirūpinti reikia, bet tai labai brangus darbas. Reikia įdėti ir daug fizinio darbo, ir nemažų investicijų. Nepakanka šį augalą naikinti vienerius metus, tam reikia bent trejų, o paskui dar bent trejus metus reikėtų prižiūrėti, kad neįsiveistų iš naujo iš dirvožemyje likusių sėklų. Kartais tam prireikia ir daugiau laiko“, – teigė Botanikos instituto vyresn. mokslo darbuotojas.
A.Gudžinskas vis dėlto patarė pirmiausia labai gerai apsvarstyti visus veiksmus imantis naikinti šį augalą. Nes vienkartinė akcija, kai Sosnovskio barščiai apnaikinami, daug naudos neduos.
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Teigiama, kad Sosnovskio barščiai turi daug nektaro, bet gali būti pavojingi ir bitėms. |