„Lankyti šias vietas, taip pat ir Disneilendą, saugu, jei esate paskiepytas“, – sakė Kalifornijos epidemiologas, užkrečiamųjų ligų specialistas Gilas Chavezas. Jis pažymėjo, kad pasiskiepyti nuo tymų niekada ne vėlu.
Neskiepyti Disneilendo darbuotojai arba tie, kurie neturi skiepus patvirtinančio liudijimo, paprašyti išeiti mokamų atostogų.
68 užsikrėtusieji gyvena Kalifornijoje. Likusieji – Jutoje, Meksikoje, Arizonoje, Vašingtone, Kolorade, Oregone ir Nebraskoje.
28 iš užsikrėtusių kaliforniečių buvo neskiepyti.
Tymų protrūkis vėl išprovokavo diskusijas apie skiepijimų mažėjimą, nes tėvai nebeskiepija naujagimių, manydami, kad skiepas gali sukelti autizmą, nors jokių tai pagrindžiančių mokslinių tyrimų nėra.
Lietuvoje skiepijimų apimtys sumažėjo 5 proc.
15min.lt primena, kas pasaulyje yra net 28 ligos, nuo kurių efektyviausia apsaugos priemonė yra vakcina. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytųjų skaičius šalyje ir jos regionuose siekia ne mažiau kaip 90–95 proc. tikslinės grupės asmenų.
Skiepijant pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių iki 2009 metų buvo pasiektos pakankamai
didelės skiepijimų apimtys (94–99 proc. paskiepytų įvairiose amžiaus grupėse), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas, nuo kurių skiepijama. Tačiau nuo 2009 metų pastebimas visų pozicijų skiepijimo apimčių mažėjimas.
PSO duomenimis, jei besiskiepijančių žmonių skaičius šalyje sumažėja 2 proc., galima laukti ligos protrūkio. Būtent taip nutiko ir Lietuvoje – per pastaruosius dešimt metų skiepijimų nuo tymų apimtys dvejų metų vaikų amžiaus grupėje sumažėjo maždaug 5 proc.
Komplikacijos – sudėtingos
Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu.
90–95 proc. imlių, imuniteto neturinčių žmonių, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.
Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7–9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija.
90–95 proc. imlių, imuniteto neturinčių žmonių, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.
Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas, rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai.
Tik simptominis gydymas
Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas tik simptominis gydymas.
Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų.
Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.