Kaip tik posėdis, taip serga
Dar ne taip seniai Seimo narys Viktoras Uspaskichas, užuot atvykęs į teismo posėdį, greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę. Jam įtartas miokardo infarktas. Tačiau spėjimas nepasitvirtino – Darbo partijos vedliui nustatyta krūtinės angina ir opa. Teisėjas Linas Šiukšta tuomet teigė: „Susirgimai, kaip opaligė, negali būti laikomi tokiomis ligomis, dėl kurių ilgai negali dalyvauti teismo posėdyje.“
Susirgimai, kaip opaligė, negali būti laikomi tokiomis ligomis, dėl kurių ilgai negali dalyvauti teismo posėdyje.
Šio pirmadienio naktį kita Seimo ir šios partijos narė, taip pat teisiama vadinamojoje „juodosios buhalterijos“ byloje, Vitalija Vonžutaitė medikų išvežta greitosios pagalbos automobiliu į Santariškių klinikas.
Dėl to Vilniaus apygardos teismas negalėjo tęsti Darbo partijos bylos nagrinėjimo ir pareikalavo medikų pažymos. Ją gavo elektroniniu paštu. Oficiali versija – gastritas, dėl kurio V.Vonžutaitė buvo atleista nuo bylos nagrinėjimo dviem dienoms. Koks gastritas – neatskleidžiama.
Nors balandžio 8 d. posėdyje pasirodė V.Uspaskichas, pagal įstatymus teismas negali nagrinėti bylos bent vienam kaltinamajam nedalyvaujant. Pirmadienį, kaip manoma, prokuroras būtų sakęs kalbą ir įvardijęs galimas bausmes kaltinamiesiems.
Ligos sukėlė įtarimų teisėjams
Patys medikai nieko komentuoti negali, nes V.Vonžutaitė paprašė nesuteikti žiniasklaidai jokios informacijos apie jos sveikatos būklę ir buvimą ligoninėje. Taigi Santariškių klinikų atstovė spaudai Gitana Letukienė negalėjo pasakyti, ar V.Vonžutaitė jau paleista namo ar dar guli ligoninėje.
Suprantama, niekas nenori būti nuskalpuotas už tai, kad suteikė slaptą informaciją. Viešumas ir skaidrumas bent jau padėtų paneigti įtarimus, kad tikros ar tariamos ligos paūmėja būtent tada, kai turi vykti teismo posėdžiai. Juolab kad tai toli gražu ne pirmas atvejis, kai dėl V.Vonžutaitės sveikatos būklės posėdis neįvyko.
Pernai pavasarį moteris beveik du mėnesius dėl ligos nesirodė teismo posėdžiuose.
Pernai pavasarį moteris beveik du mėnesius dėl ligos nesirodė teismo posėdžiuose. Rugsėjį Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl „AND Klinikos“ direktorės Eglės Galgauskienės galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo. Tuomet buvo pateiktos ir teisėjams įtarimų keliančios Seimo narės medicinos pažymos. Paaiškėjo, kad V.Vonžutaitei privačios klinikos gydytoja net nematavusi temperatūros nustatė gripą.
Kaip buvo šįkart? Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties Dispečerinės tarnybos vadovas Vytenis Keršys taip pat negalėjo atskleisti detalių apie V.Vonžutaitės nugabenimą į Santariškių klinikas. Paklaustas, ar dažnai ir kaip greitai greitoji atvyksta pas žmogų, šiam pasiskundus skrandžio skausmais, specialistas paaiškino, kad skausmai skrandžio srityje gali būti ne vienos ligos priežastis, o ir ligoniai ne visada adekvačiai gali įvardyti, ką tiksliai jiems skauda, todėl į kiekvieną iškvietimą reaguojama pagal galimybes.
V.Vonžutaitei privačios klinikos gydytoja net nematavusi temperatūros nustatė gripą.
„Kai atveža žmogų su problema, niekas dar iškart nežino, kad gastritas. Kiekvieną žmogų tikrina. Ypač, kas su pilvais susiję – tai pačios pavojingiausios ligos, nes jos yra nematomos. Turi tyrimus padaryti ir tada tik paaiškėja, kas yra. Niekas nelaiko ligoninėje, jei sutrikimai nekelia pavojaus gyvybei. Mes, kaip gydymo įstaiga, negalime išvaryti žmogaus vien dėl to, kad jis turi tam tikrą pavardę“, – paaiškino ir G.Letukienė.
Tad kas gi tas gastritas, atidėjęs prokuroro kalbą?
Į ligoninę guldomi pavieniai asmenys
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas 15min.lt teigė, jog medikai stengiasi atsiriboti nuo klausimų apie ligas, kuriomis suserga visuomenei žinomi asmenys, nes nenori būti su tuo susieti. Dėl to jis šią temą (guldymą į ligoninę esant gastritui) pakomentavo bendrais bruožais.
Profesorius papasakojo, kad gastritas gali būti ūminis ir lėtinis. Lėtinio skrandžio uždegimo pagrindinė priežastis yra helicobacter pylori infekcija, kuri specifinių simptomų nesukelia. Tuomet nerašoma lėtinio gastrito diagnozė, o rašoma „dispepsinis sindromas“. Viena iš jo priežasčių gali būti minėtos infekcijos sukeltas gastritas.
Ūminis gastritas gali būti infekcinės kilmės arba kaip maisto intoksikacija. Retais atvejais – virusinės kilmės. Ūminis gastritas, ypač jei lydimas pykinimo bei vėmimo ir pastarojo sukelto elektrolitų disbalanso, reikalauja endoskopinio ištyrimo – „žarnos“ į skrandį įkišimo. Be šios nemalonios procedūros diagnozuoti tokios ligos neįmanoma.
L.Kupčinsko teigimu, tai, ar susirgus ūminiu gastritu prireikia net stacionaraus gydymo, priklauso nuo ligonio būklės. Jei pacientą pykina, jam labai skauda, vemia, jis gali būti paguldytas į ligoninę tyrimams siekiant išsiaiškinti ligos priežastį ir atstatyti elektrolitų bei skysčių balansą.
Gastroenterologas teigė, kad tokie ligoniai guldomi pakankamai trumpam laikui.
Santariškių klinikos gastroenterologai, paklausti apie gastritą, kalbą pradėjo apie tai, kad gastrito formų yra labai daug, tačiau kažkodėl pasakojimą tęsė tik apie vieną iš jų – erozinį ūminį hemoraginį gastritą.
„Tai sunki gastrito forma, kuri gresia nukraujavimu. Ji diagnozuojama endoskopija. Mūsų ligoninėje yra pasitaikę įvairaus sunkumo erozinio ūminio hemoraginio gastrito atvejų. Ne vienam pacientui teko gulėti ligoninėje, taip pat yra buvę atvejų, kai reikėjo perpilti kraują. Erozinis ūminis hemoraginis gastritas nėra dažnai pasitaikanti būklė, į mūsų ligoninę dėl šio sutrikimo kreipiasi pavieniai asmenys. Jį sukelia stresas, mityba ir kai kurie vaistai.
Lengvos gastrito formos yra vadinamos funkcinėmis dispepsijomis. Dėl jų pacientai ir kreipiasi, ir yra gydomi ambulatoriškai. Visuomenėje šios funkcinės dispepsijos dažnai klaidingai vadinamos gastritais, tačiau šių ligų grupė jokių grėsmių nesukelia“, – teigė gastroenterologai.
