Nutukimas yra liga, ji diagnozuojama, kai nustatomas perteklinis riebalų kiekis žmogaus organizme, kuris yra žalingas sveikatai.
Pilvo chirurgo D.Danio teigimu, dažniausiai chirurginis gydymas taikomas tiems pacientams, kurie turi didelį kūno masės indeksą (KMI). „Kai jis yra didesnis nei 35, jau yra sveikatai kenkiantis svoris, pacientui galintis sukelti gretutines ligas“, – sako pilvo chirurgas.
Pasak gydytojo, nutukimas apriboja judėjimo laisvę, apkrauna sąnarius, todėl daugiau sergama sąnarių ligomis, padidina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, infarkto, insulto riziką, didėja tikimybė sirgti pirmine arterine hipertenzija, antro tipo cukriniu diabetu.
Nutukimas apriboja judėjimo laisvę, apkrauna sąnarius, padidina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kai nutukimui gydyti nebepakanka specialių dietų, sporto režimo, medikamentinio gydymo, paskutinė stotelė pacientui, D.Danio teigimu, yra pilvo chirurgo įsikišimas.
Su gydytoju D.Daniu kalbamės apie chirurginius nutukimo sprendimo būdus, o jo pacientės ponios Helenos teiraujamės, kodėl ryžosi skrandžio mažinimo operacijai, kaip pasikeitė gyvenimas po jos.
– Gydytojau, kokie yra chirurginio gydymo būdai, siekiant spręsti nutukimo problemą?
– Pasaulinėje praktikoje atliekamos kelių tipų operacijos, dažniausiai – laparoskopinės: skrandžio mažinimo ir skrandžio apylankos.
Per skrandžio mažinimo operaciją pašalinama didžioji dalis skrandžio – 80 proc., tačiau žmogaus mitybos įpročiai nepakeičiami – jis gali valgyti kaip įprastai, tik mažesnėmis porcijomis, jo fiziologija nepakinta.
Atliekant skrandžio apylankos operaciją, plonoji žarna, paimta ir virškinamojo trakto vidurio, yra prijungiama prie mažos skrandžio dalies. Tai yra apgavimo tipo operacija, kai pacientas suvalgo tam tikrą maistingų medžiagų kiekį ir tos medžiagos patenka į virškinamojo trakto vidurį. Tai reiškia, kad ne visos medžiagos pasisavinamos, todėl pacientas negali priaugti svorio.
Tai didelės operacijos, nes vyksta dideli žarnyno pokyčiai, tačiau iš išorės jos tėra maži pjūveliai pilvo sienoje. Visa tai atliekama laparoskopiškai – mažai invaziniu būdu.
Dažniausiai perteklinė riebalų masė sumažėja apie 80–90 proc.
Pacientai po tokių operacijų greit atsigauna, jau kitą dieną gali keltis iš lovos ir greit sugrįžta į savo įprastą gyvenimą.
– Kada atliekama skrandžio mažinimo, o kada skrandžio apylankos operacija?
– Skrandžio apylankos operacija dažniausiai renkamasi, kai pacientas turi ir cukrinį diabetą, tai turi įtakos pooperacinei priežiūrai ir eigai. Skrandžio rezekcija (skrandžio mažinimo operacija – aut.) renkamasi tada, kai yra didesnis KMI.
Tiesa, atliekant skrandžio apylankos operaciją yra didesnė pooperacinių komplikacijų tikimybė.
– Kiek laiko trunka tokios operacijos?
– Nuo valandos iki dviejų. Tam tikri papildomi niuansai, jei, tarkime, pacientas prieš tai yra turėjęs operaciją, gali pailginti šios operacijos trukmę. Bet apie pusantros valandos yra standartinis laikas.
– Ponia Helena, dėl kokių priežasčių ryžotės skrandžio mažinimo operacijai?
– Susirūpinau dėl sveikatos. Ir širdies ritmas buvo sutrikęs, ir cukraligė atsirado. Turiu astmą. Sunku eiti. Dietos nepadėjo, sportuoti negalėjau, nes dusau, taigi dėl to ir ryžausi.
– Kiek svėrėte prieš operaciją? Kiek laiko praėjo nuo jos ir kiek pavyko numesti svorio?
– Prieš operaciją svėriau 128 kg. Ji atlikta prieš penkias savaites, numečiau apie 20 kg.
– Ar turėjote kokių nuogąstavimų, baimių prieš operaciją?
– Ne, jai ryžausi lengvai, nes mačiau, kad kitos išeities nebus.
– Gydytojau, kokios yra prognozės – kiek svorio žmogus gali numesti ir per kokį laiką, jam atlikus skrandžio mažinimo operaciją?
– Po šios operacijos svoris krinta ne tik pirmais mėnesiais, bet tai vyksta nuo vienų iki dvejų metų. Tai yra maksimalus laikas, kai mes tikimės pokyčių ir pacientas vis dar keičiasi. Dažniausiai perteklinė riebalų masė sumažėja apie 80–90 proc.
Mūsų pacientės – ponios Helenos – rezultatai yra 20 kg per beveik pusantro mėnesio, tikimės, kad norimą rezultatą ji pasieks po metų, kai KMI indeksas turėtų sumažėti iki 27–28.
Sumažėjęs svoris pacientei turėtų pagerinti judėjimo laisvę, turėtų sumažėti sąnarių skausmai, ir, tikimės, širdies ritmo sutrikimai kartosis gerokai rečiau.
– Ponia Helena, gal galite pasidalyti, kaip pasikeitė jūsų gyvenimas po operacijos, kaip jaučiatės?
– Tapo lengviau vaikščioti, nedūstu, į antrą aukštą galiu laisvai užlipti, nereikia ilsėtis. Dar kol kas nedirbu, bet jau greit turėčiau grįžti ir į darbą. O šiaip viskas gerai, džiaugiuosi, tapau daug lengvesnė.
– Kaip jūs dabar maitinatės?
– Iš pradžių valgiau kaip šešių mėnesių kūdikis – dariausi visokias košytes (šypsosi). Kol kas dar valgau trintą maistą, tik tos košės jau tirštesnės. Ir vartoju skysčius.
Dietologė patarė, kad iki dviejų mėnesių turėčiau taip maitintis. Tada pradėti valgyti kietą maistą, pačiai kramtyti, jei nepasiseks nuryti, dar patrinti. Sakė žiūrėti pagal savijautą – kaip jausiuosi, taip reikės ir valgyti.
– Su jumis dabar dirba dietologė? Ar jau ir koks nors fizinis aktyvumas įtrauktas?
Ponia Helena: Taip, dietologė.
Donatas Danys: Po operacijos labai svarbi paciento kontrolė, kad jis pasiektų geresnį rezultatą. Pacientas turi būti matomas ar su juo turi būti susisiekta ir po mėnesio, ir po trijų mėnesių, ir po pusmečio, ir po metų, kad būtų kontroliuojamas, kaip jam sekasi mesti svorį, grįžti į įprastą veiklą.
Po operacijų su pacientais dažniausiai dirba dietologai, koreguoja jų mitybą, o operavęs chirurgas sprendžia vadinamuosius techninius dalykus – tarkime, pacientas susiduria su rijimo problemomis.
Kitas dalykas, mažėjant kūno svoriui, didėja fizinis aktyvumas, o tai dar labiau pagerina rezultatą. Todėl mes visada turime žinoti, kiek pacientas sveria ir kokiu keliu jis eina, nes, jei nuklystama nuo maisto režimo, tada net nereikia ryžtis tokiai operacijai.
Likusią pokalbio dalį apie skrandžio mažinimo operacijas – dėl kokių priežasčių jų negalima atlikti, kokios galimos komplikacijos, žiūrėkite laidos „Gydytojas pataria“ vaizdo įraše.
