„Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė – lėtinė, sezoniškai linkusi kartotis liga. Tai ribotas skrandžio gleivinės pažeidimas arba kitaip – išopėjimas. Opos gali vystytis ne tik skrandyje, bet ir dvylikapirštėje žarnoje. Dažniausias ligos simptomas yra graužiančio, deginančio pobūdžio skausmas viršutinėje pilvo dalyje, kuris skrandžio opos atveju sustiprėja pavalgius, o dvylikapirštės žarnos opos atveju atvirkščiai – nevalgius ir nakties metu. Retesni, bet galimi simptomai – pykinimas, rėmuo. Būna ir besimptomės opaligės atvejai, kai fizinių simptomų pacientai nejaučia iki to laiko, kai prasideda kraujavimas iš opos, lydimas didžiulio silpnumo ar net sąmonės netekimo“, – pranešime žiniasklaidai sako medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ gydytoja gastroenterologė dr. Arida Buivydienė.
Laikui bėgant, negydoma liga gali siaurinti virškinamojo trakto spindį ir net sukelti jo nepraeinamumą. Na, o blogiausias ligos scenarijus, kai nesitiriama ir užsiimama savigyda – skrandžio opos supiktybėjimas. Vis dėlto gydytoja nėra linkusi gąsdinti pacientų ir siūlo atkreipti dėmesį į kasdieninius mūsų įpročius, kuriuos pakoregavus būtų galima sumažinti riziką išsivystyti šiai ligai.
Streso reikšmė skrandžio opos atsiradimui
Dėl streso įtakos opaligės išsivystymui vis dar diskutuojama, tačiau negalima paneigti, kad jis yra vienas labiausiai darnią virškinamojo trakto sistemos veiklą trikdančių veiksnių. Stresą patiriantys žmonės dažnai skundžiasi įvairiais skrandžio veiklos sutrikimais. Gydytoja paaiškina, kad virškinamasis traktas ir galvos smegenys impulsus gauna per tuos pačius neurotransmiterius bei hormonus.
„Streso metu visas organizmas mobilizuojamas kovai – galvos smegenyse išskiriama daug kortikotropiną atpalaiduojančio hormono, skatinančio antinksčius gaminti streso hormonus – adrenaliną ir steroidus. Kortikotropiną atpalaiduojantis hormonas slopina apetitą, tačiau dėl jo padidėjęs steroidų kiekis sukelia stipraus alkio protrūkius, kai, pavyzdžiui, labai užsinorima saldaus arba sūraus maisto, šokolado. Dėl didelio nervinių ląstelių kiekio bei laimės hormonu vadinamo serotonino gamybos virškinamajame trakte, virškinimo sistema dažnai vadinama antrosiomis smegenimis“, – detalizuoja A.Buivydienė.
Anot gydytojos, itin stiprus trumpalaikis stresas gali sukelti pilvo skausmus, pykinimą ar viduriavimą, o užsitęsęs jis turi įtakos lėtinių, funkcinių ligų atsiradimui, tokių kaip dirglios žarnos sindromas ar funkcinė dispepsija, kurios savo simptomais kartais primena opaligę ar gastroezofaginio refliukso ligą.
Mityba įtakos neturi, tačiau vaistų vartojimas kenkia
Nors daugelis mano, kad skrandžio opų atsiradimui didžiausią įtaką turi neteisinga mityba, gydytoja gastroenterologė su tuo nesutinka. Ji teigia, kad šis veiksnys ilgainiui gali sutrikdyti funkcinę virškinamojo trakto veiklą ir sukelti funkcinę (neopinę) dispepsiją, gastroezofaginio refliukso ligą ar dirglios žarnos sindromą, bet opų išsivystymui įtakos tikrai neturi.
„Norėdami užtikrinti darnią virškinamojo trakto veiklą, kasdien turėtume surasti laiko reguliariai ramiai ir be telefono rankoje pavalgyti, o ne paskubomis užkandžiauti darbo vietoje. Mėgautis maistu turėtume neskubėdami, pajusdami, ką ir kiek valgome, nepersivalgyti. Bėda ta, kad šiuolaikiniame visuotinio skubėjimo ir įtampos pasaulyje dažnai visą dieną nerandame tam laiko ir pagrindinį dienos valgymą atidedame vėlyvam vakarui. Tuomet persivalgome ir pilnu skrandžiu einame miegoti, na, o ryte keliamės burnoje jausdami prastą kvapą, nepailsėję, išvarginti blogų sapnų ar rėmens“, – sako A.Buivydienė.
Piktnaudžiauti nederėtų ir iš pirmo žvilgsnio nekaltais medikamentais. Štai paprasčiausi vaistai nuo skausmo, vadinami nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, arba ilgą laiką vartojama acetilsalicilo rūgštis, žinoma kaip aspirinas, net ir mažomis, prevencijai nuo kraujagyslinių trombozių skirtomis dozėmis, gali sukelti opaligę.
Žalingų įpročių įtaka
Tuo tarpu žalingus įpročius, tokius kaip rūkymas, galima priskirti nemažą reikšmę opaligės atsiradimui turintiems veiksniams. Rūkaliams opos atsiranda du – tris kartus dažniau ir užgyja žymiai lėčiau, palyginti su nerūkančiais žmonėmis. Kai kurios cigaretėse esančios dervos yra pripažintos kancerogeninėmis. Jos gali sukelti uždegiminius virškinamojo trakto pokyčius, sutrikdyti mikrocirkuliaciją, gleivinės regeneraciją ir tuo pačiu opų gijimą bei padidinti skrandžio vėžio išsivystymo riziką.
„Kalbant apie alkoholio vartojimą, jis opaligės greičiausiai nesukels, tačiau skrandžio gleivinės sudirgimui, ūminiam gastritui ar kraujuojančių gleivinės įtrūkimų atsiradimui įtakos turėti gali. Vartojant alkoholį žmonėms, sergantiems šia liga, padidėja kraujavimo iš opų rizika“, – sako A.Buivydienė.
Pasak gydytojos gastroenterologės, vis tik viena pagrindinių opaligės priežasčių – lėtinė Helicobacter pylori infekcija, kurią sukelia skrandyje randama Helicobacter pylori bakterija. Ji yra susijusi su 90 proc. dvylikapirštės žarnos opų, 70–90 proc. skrandžio opų ir 75 proc. skrandžio vėžio atvejų. Šios bakterijos nešiotojai yra apie 80 proc. šalies gyventojų, o įprastų tabako gaminių ir vaistų nuo skausmo bei uždegimo dažnas vartojimas gali sustiprinti agresyvią jos elgseną.
