– Kodėl pasirinkote dirbti Skubios pagalbos skyriuje?
– Darbas Skubios pagalbos skyriuje yra daugiadisciplinis. Skubiosios medicinos gydytojai įgyja daug žinių: nuo apendicito diagnozavimo iki bendros kalbos suradimo su mažu vaiku, nuo sutrikusios širdies ritmo atstatymo iki pagalbos pacientui, patyrusiam akių traumą.
Darbas Skubios pagalbos skyriuje yra daugiadisciplinis.
Smagu spręsti pacientų mįsles, suteikti aiškią pagalbą pacientui čia ir dabar. Pradėjus dirbti skubiojoje pagalboje, motyvavo galimybė taikyti daug intervencijų ir procedūrų. Taip pat patinka pamaininis darbas, kai pasibaigus darbo valandoms, visi rūpesčiai ir lieka darbe.
– Kas labiausiai domina šioje srityje?
– Pradėjus skubiosios medicinos rezidentūros studijas, supratau, kad reikės įsisavinti didelį žinių kiekį, kuo daugiau giliniesi, tuo darosi įdomiau.
Žavi galimybė specializuotis ir tiksliau atrasti savo mėgstamą darbą: galime dirbti su suaugusiais arba vaikais, specializuotis darbui su sudėtingos būklės pacientais, procedūrų atlikimu, įvaldyti ultragarso atlikimo įgūdžius, atlikti telemedicinos konsultacijas bei dalyvauti akademinėje veikloje.
– Kaip atrodo skubiosios medicinos gydytojo darbo diena?
– Būnant skubiosios medicinos gydytoju nėra nei vienos tokios pačios darbo dienos, daug ką lemia, kokiame poste tą dieną dirbame. Vieną dieną prižiūrime sudėtingesnius pacientus, kitą dieną tuos, kurie patys atvyksta į skyrių. Dienos eigai daugiausiai įtakos daro pačių nusiteikimas, su kuriuo ateiname į darbą.
– Šiais metais, minint Tarptautinę skubiosios medicinos dieną, dėmesys skiriamas saugumui. Kaip manote, kodėl tai svarbu?
– Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje turime puikią komandą, kurie bendradarbiaudami padeda spręsti tiek su pacientais susijusias saugumo spragas, tiek atrasti būdus patiems būti saugiems darbe.
Labai daug ką galime nuveikti užtikrinant pacientų saugumą, pavyzdžiui, standartizuoto gydymo ir paslaugų kokybės srityse. Kalbant apie personalo saugumą, svarbu stiprinti skubiosios medicinos bendruomenės atstovavimą teisėkūroje ir užtikrinti personalo gerovę, pavyzdžiui, siekiant išvengti perdegimo sindromo, pavojingo tiek personalui, tiek pacientams.
– Kokios iškyla problemos, siekiant užtikrinti saugumą skubiojoje medicinoje?
– Kalbant apie pacientų saugumą, tai – kompleksinis reiškinys, susidedantis iš kokybės matavimo ir jos gerinimo, protokolų pritaikymo, siekiant suteikti kokybiškos paslaugas pacientams. Personalo saugumą sudaro ne tik fizinis smurtas, bet ir perdegimo sindromas.
Skubios medicinos gydytojai kartais susiduria su agresyviais pacientais, pasitaiko ir smurto atvejų, bet tam skirti patvirtinti protokolai, nurodantys, kaip elgtis su tokiais pacientais. Procese dalyvauja Kauno klinikų apsaugos darbuotojai ir, jeigu reikia, policijos pareigūnai, kurie visada pasiruošę padėti.
– Kas galėtų padėti išspręsti tokias problemas?
– Dažnesnės pratybos, padėsiančios mokytis, kaip elgtis su agresyviais pacientais. Svarbus bendradarbiavimas visoje šalyje, nes su tokiomis problemomis susiduria ir mažos ligoninės, kurios neturi pagalbos, sutramdant agresyvius pacientus, dėl apsaugos darbuotojų stygiaus.
Taip pat verta diskutuoti apie apsaugos darbuotojų budėjimą naktį dirbančiose įstaigose, galimybę gydytojams neapžiūrėti agresyvių pacientų.
Vidutiniškai Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje per parą būtinoji pagalba suteikiama daugiau nei 200 suaugusiųjų ir apie 70-100 vaikų. Maždaug ketvirtadalis iš jų – labai sunkios būklės, o 5 proc. – kritinės būklės. Skubios pagalbos skyriai priima visus į Kauno klinikas atvykusius pacientus, kuriems reikalinga skubi pagalba.
