Šiai pareigybei priskiriamos medicininės manipuliacijos, kurios neįsivaizduojamos be bendro medikų komandos darbo ir bendravimo su pacientu – emocinė atmosfera, palaikymas, kalbėjimasis ir susikalbėjimas yra būtina gydymo dalis. VUL Santaros klinikose iš 6400 čia dirbančių darbuotojų 2320 yra slaugytojai.
Apie slaugytojo – būtino komandos nario – darbo specifiką, būtinybę tobulėti, darbo krūvį interviu su Santaros klinikų direktoriumi medicinai dr. Valdu Pečeliūnu, pavaduotoja slaugai Jurga Šuminiene, Anesteziologijos, Intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro vadovu prof. Tomu Jovaiša ir Slaugos koordinavimo tarnybos vyriausiąja slaugos administratore vaikų ligoms Rima Rozenbergaite.
Dr. V.Pečeliūnas: „Slaugytojas savo darbą turi skirti tiesioginei pacientų priežiūrai“
„Kariniais terminais kalbant, slaugytoja tarsi seržantas – ji yra visos organizacijos stuburas“, – sako Santaros klinikų direktorius medicinai dr. Valdas Pečeliūnas, su jų darbu pirmiausiai susipažinęs savo studijų praktikos metu dirbdamas Panevėžio ligoninės kardiologijos skyriuje slaugytoju. – Jau tada supratau, kokio reikšmingumo ši profesija. Kita patirtis, sustiprinusi pirminį slaugytojų darbo pobūdį ir svarbą – iškart po studijų įvykusi stažuotė Danijoje, kurios metu didžiausią įspūdį ir paliko būtent slaugytojų darbas, su dideliais įgaliojimais ir nemažos komandos lyderyste.“
Direktorius medicinai sako, kad prasmės jų veikloje yra labai labai daug – padėti kitam žmogui yra labai prasminga. Todėl ydinga praktika laiko tai, jog slaugytojų darbo laikas apkraunamas darbais, atitraukiančiais juos nuo pagrindinių ir svarbiausių funkcijų – paciento priežiūros: „Tarkime, medicininės dokumentacijos tvarkymą reikėtų deleguoti kitoms pareigybėms, apsaugant slaugytojus nuo perteklinių darbų. Mūsų klinikose ta linkme einame, mūsų užduotis – išgryninti slaugytojo darbo specifiką, susiaurinti jų veiklos spektrą, atskiriant sveikatos priežiūrai nebūdingas veiklas, jas deleguojant kitiems žmonėms. Slaugytojas turėtų dirbti tiesioginį aukštų kompetencijų ir žinių reikalaujantį darbą – vadovauti pacientų priežiūros specialistų komandai.“
Slaugytojų dienos proga dr. V.Pečeliūnas linki sėkmės kasdienėje veikloje: „Kartais vien žinių ir kvalifikacijos neužtenka ir tenka pasikliauti sėkme. Linkiu neprarasti susidomėjimo savo profesija – nuolat tobulėti, stengtis žengti į priekį, nebijoti permainų, kurios tik padidina tą prasmingumą ir pasitenkinimą profesine veikla. Žiūrėti drąsiai į priekį, gilintis į savo profesiją, teikti prasmingas paslaugas, būti naudingais savo pacientams.“
Pavaduotoja slaugai Jurga Šuminienė: „Paciento nuotoliu prižiūrėti neišeina“
Kalbėdama apie išskirtinę mediko specialybę – slaugytoją – Santaros klinikų pavaduotoja slaugai Jurga Šuminienė sako, kad prie kiekvieno paciento einanti slaugytoja turi būti įsitikinusi savo profesijos pasirinkimu.
„Jos turi būti pasitikinčios savimi ir laimingos, nes šiame darbe būtina laimę spinduliuoti ir kitiems – tai padeda pacientams stiprėti, – sako J.Šuminienė. – Slaugytojai be rutininių darbų turi bendrauti su pacientu – atlikti sudėtingas procedūras ir palaikyti emocinį ryšį su juo. Čia gydomi sudėtingų būklių pacientai – Santaros klinikos yra tretinio lygio sveikatos paslaugas teikianti įstaiga – dėl to slaugytojo darbas taip pat yra aukšto profesinio lygio.“
Minėdama slaugytojų stygių ir darbo krūvį J.Šuminienė sako, jog dėl to ši specialybė ir yra tokia išskirtinė, kad visame pasaulyje jų trūksta – reikia begalinio atsidavimo ir savęs dalinimo kitiems: mokėti išklausyti, įsiklausyti, padėti, užjausti, turėti galybę kantrybės, paguodos ir švelnumo rezervų: „Pandemijos metas šios specialybės pasirinkimui ir mokymuisi taip pat sutrukdė: juk paciento nuotoliu prižiūrėti neišeina. Dabar vėl bandome pritraukti į savo įstaigą šiuos specialistus – šiemet jau pas mus įsidarbino 41 slaugytojas. Džiaugiamės tokiu skaičiumi, nes įprastai per visus metus tiek įdarbiname.“
Slaugytojų dienos proga Jurga Šuminienė linki, kad darbas būtų tarsi hobis: „Laimė yra žinoti, kad galiu padėti pacientams. Dalinkite jiems palaikymo, nuraminimo, stiprybės ir vilties suteikiančius žodžius, būkite įsitikinusios savo pasirinkimu, niekada nekeiskite savo tokios reikalingos ir gražios profesijos. Linkiu, kad jus lydėtų mintis, jog esu laiminga ir didžiuojuosi, kad esu slaugytoja.“
Prof. Tomas Jovaiša: „Anesteziologijoje ir intensyviojoje terapijoje gydytojo ir slaugytojo komandoje vieniems be kitų dirbti tiesiog nebūtų įmanoma“
Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyrių darbas yra išskirtinis dėl to, kad čia gydomi sunkiausi visų sričių pacientai. Dėl to čia dirbančiai komandai – tiek gydytojams, tiek ir slaugytojams – mokymasis ir žinių gilinimas yra visos karjeros reikalas.
„Intensyvi terapija progresuoja itin greitai: kiekvieną dešimtmetį atsiranda vis nauja įranga, naujos priemonės ir koncepcijos – tai vyksta nuolatos. Turime gebėti kartu dalintis darbu ir iššūkiais, – sako prof. Tomas Jovaiša. – Intensyviojoje terapijoje slaugytojų rolė bene didžiausia, nes ši kolektyvo dalis prie paciento lovos yra visą laiką.“
Darbas šiuose skyriuose yra ypač sunkus ir intensyvus, todėl išlaikyti darbo intensyvumą ir krūvius neperdegus – didelis iššūkis: „Labai norėtųsi ateityje matyti struktūras, kurios leistų pripažinti komandos darbo kompleksiškumą. Slaugytojos gebėtų labai gerai atlikti daugiau funkcijų – intervencinių, kai kurių procedūrų, gyvybę palaikančių sistemų ir aparatų priežiūros – tačiau reikia plėsti slaugytojų žinias, - sako prof. T. Jovaiša.
– Ateityje slaugytojams norėčiau matyti daugiau karjeros krypčių, kad atėjęs dirbti slaugytojo pareigoms, matytų ateinančių 30 metų karjerą ne kaip vieną kasdieninį darbą, koks šiandien yra, bet su įvairiomis galimybėmis savo gebėjimus atskleisti technologinėje ar edukacinėje srityje. Techniniai slaugytojų įgūdžiai labai svarbu, bet taip pat svarbūs ir emociniai įgūdžiai, kuriuos reikia vertinti ne mažiau nei techninius. Reanimacijoje 1 iš 4 pacientų miršta. Slaugytojams tenka didelis emocinis krūvis bendraujant su pacientais, su jų šeimomis.“
Slaugytojos dienos proga prof. T. Jovaiša linki pasitenkinimo darbu kasdienybėje: „Tai ateina iš gerai atlikto darbo, labai gerų santykių su kolegomis – gerai sutariame tarpusavyje, tada girdime ir vertiname vieni kitus. Linkiu, kad darbas būtų džiuginantis ir kad norėtųsi eiti į jį. Linkiu pacientų dėkingumo – kai jie sveiksta, jie yra nepaprastai dėkingi.“
Vyriausioji slaugos administratorė vaikų ligoms Rima Rozenbergaitė: „Dirbdami su vaikais neapsieiname be kūrybiškumo“
Jeigu gydytojų darbo netęs tinkama pacientų slauga, negausime to rezultato, kurio visi norime. Tai ir yra komandinis darbas, kuris sutelkiamas dėl paciento gydymo. Vaikai – išskirtinė pacientų grupė.
Su jais gali dirbti tik tie, kurie labai myli vaikus, kurie pasirenka sau tinkamą profesiją. Dirbti vaikų skyriuose nėra lengva vien dėl to, kad susirgus vaikui, jo artimieji taip pat patiria stresą, todėl gydomas ne tik vaikas – ir tėveliams reikia pagalbos.
„Tai sunkus darbas tiek emocine, tiek ir fizine prasme. Su didele atsakomybe ir kantrybe slaugytojai dirba su visa šeima – gydomas vaikas, palaikomas ryšys su tėveliais, stengiamasi, kad iš ligoninės išėjusio vaikučio emocija, prisiminus bendravimą su personalu, būtų pati geriausia, – sako R.Rozenbergaitė. – Vaikai labai jaučia visas emocijas. Kartais, rodos, nieko nekalba, dar nedaug ką ir supranta, o paimi verkiantį ant rankų – ir jis nurimsta, tu jam esi kaip savas.“
Darbui reikalingos ne tik profesinės žinios, bet ir ypatingam pacientui – vaikui – būtinas tinkamas dėmesys: empatija, bendravimo įgūdžiai, aiški kalba. Dėl to su vaikais dirbantys slaugytojai turi būti kitokie nei suaugusiųjų, turėti papildomų įgūdžių, kurių suteikia tik darbinė patirtis:
„Įdėjau daug pastangų, kad skyriuose atsirastų slaugos mokytojai, kad atėjęs studentas turėtų tarsi savo vadovą, suteikiantį reikalingų praktinių žinių. Studentai turi daug teorinių žinių, bet atėjusiems į vaikų skyrių nedrąsu. Parengta grupelė slaugos praktikų – mokytojų, kurie jiems parodo, paaiškina, pamoko, kaip ir ką daryti. Juk su vaikais negali dirbti „sausai“, čia reikia kūrybiškumo. Ir, beje, mes turime visai neblogą rezultatą.“
Didžiausią praktiką slaugytojas gauna dirbdamas su kitais kolektyvo nariais – kokie yra tarpusavio santykiai, kaip jame priimami nauji kolegos – nuo to priklauso visos komandas darbo rezultatas. Mikroklimatas yra svarbiausias dalykas: „Kai kolektyve yra sutarimas, pagarba, kai žinai, kad tavo kolega visada padės, kad nesi vienas ir žinai, į ką prireikus kreiptis, tada į darbą eini su malonumu,“ – sako R.Rozenbergaitė.
Slaugytojo dienos proga R.Rozenbergaitė kolegoms linki neprarasti vilties: „Mūsų profesija turi eiti mokslo, pažangos keliu. Linkiu, kad mūsų darbas būtų tinkamai įvertinamas.“
