Šiemet per dvi sausio savaites, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, lietuviai jau patyrė 6 traumas slidinėdami Italijos, Austrijos ir Slovakijos kalnuose. Dviem sužeistiesiems, kuriems lūžo kojų kaulai, po pirminės pagalbos organizuota repatriacija į tėvynę. Tokiais atvejais, žalos nukentėjusiesiems išauga iki keliasdešimt tūkstančių litų.
Pernai slidinėjimo sezono metu draudikai daugiausia traumų fiksavo Austrijos kalnuose (45 proc.), antroje vietoje – Italija (35 proc.). Patyrus nesėkmę kalnuose gydymas vidutiniškai atsieina 3,5 tūkst. litų, didžiausia pernai atlyginta žala dėl traumos slidinėjant – 30 tūkst. litų, kai slidininkui lūžo koja. Dalį šių išlaidų – 12 tūkstančių litų – sudarė nukentėjusiojo pargabenimas į gimtinę.
Populiariausios slidinėjimo šalys išlieka tos pačios – Italija, Austrija, Slovakija, Prancūzija. Šiose šalyse patiriama ir daugiausiai traumų.
„Slidininkų traumų pikas – sausio–kovo mėnesiai, todėl šių metų sezonas dar tik prasideda. Dažniausiai slidininkai patiria kaulų lūžius, sąnarių raiščių plyšimus ir patempimus, pasitaiko dantų traumų, peties skilimų. Traumų patiria tiek vyrai, tiek moterys: remiantis pernai metų statistika, vyrams gydymo prireikė šiek tiek dažniau – 55 proc. visų atvejų“, – komentuoja AB „Lietuvos draudimas“ Asmens žalų skyriaus vadovas Jonas Stasinas.
Vykstantiems slidinėti draudikai pataria įsigyti ne tik medicininių išlaidų, bet ir civilinės atsakomybės draudimą, kuris pagelbės, jei dėl jūsų kaltės įvyks skaudus susidūrimas su kitu slidininku – bus atlyginta jam padaryta žala.
Populiariausios slidinėjimo šalys išlieka tos pačios – Italija, Austrija, Slovakija, Prancūzija. Šiose šalyse patiriama ir daugiausiai traumų. Slidinėdami Ukrainoje, Lenkijoje įmonės klientai nukenčia vos po kelis kartus per metus.
„Nagrinėjant traumų geografiją matyti, kad per krizę dažniau žiemos atostogų vykdavę į Slovakiją ir Čekiją, 2012 metais mūsų piliečiai šių šalių nebesirinko. 2012-aisiais traumų slidinėjant šiose šalyse sumažėjo net 5 kartus, tuo tarpu Italijoje ir Prancūzijoje jų skaičius išaugo”, – komentuoja J.Stasinas.
Draudikai atkreipia dėmesį į dar vieną riziką – atostogas ant slidžių leidžiantys poilsiautojai kalnuose nevengia ir alkoholio. Čekijoje RSA, kurios dalis yra „Lietuvos draudimas“, užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad iš slidinėjančių Čekijos kalnuose visiškai negeria vos 7 proc. vyrų ir 28 proc. moterų, o net 8 iš 10 į Čekijos kalnus vykstančių apklaustų slidininkų prieš nusileidimą „pasistiprina“ alkoholiniais gėrimais. Nepaisant to, net trečdalis išgeriančių slidžių mėgėjų sutinka, kad išgėrus leistis nuo kalno su slidėmis – toks pats nusikaltimas, kaip neblaiviam vairuoti automobilį. Specialistai patvirtina – nuo kalno besileidžiančio slidininko sulėtėjusios reakcijos keliamą pavojų galima palyginti su 50 km/val. greičiu važiuojančio vairuotojo reakcijos sutrikimais.
Net ir nedidelis alkoholio kiekis kraujyje didina susidūrimų ir nelaimių riziką, silpnina slidinėjimo gebėjimus.
Net ir nedidelis alkoholio kiekis kraujyje didina susidūrimų ir nelaimių riziką, silpnina slidinėjimo gebėjimus. Pagrindinė to priežastis – sulėtėjusi reakcija ir sutrikusi lygsvara. Dauguma kalnų slidininkų sutinka, kad šalmas negali apsaugoti nuo visų išgėrusių žiemos sporto mėgėjų keliamų pavojų.
Specialistai siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų slidinėjimo trasose, rekomenduojama atidžiai stebėti kitus slidininkus, įvertinti savo sugebėjimus ir realią situaciją trasoje: matomumą, dangą, oro sąlygas, slidininkų skaičių. Svarbu pasirinkti saugią judėjimo trajektoriją, laikytis tinkamo atstumo, paisyti nurodytų kelio ženklų, netrukdyti kitiems slidininkams. Saugus elgesys mažina nelaimingų atsitikimų slidinėjimo trasose.
