Šis tyrimas įtraukė 209 senatvine demencija sergančius žmones ir 418 žmonių, kurie šios dažnos problemos neturėjo.
Abiejų grupių nariai buvo 78 metų amžiaus, mokslininkai pasirūpino suderinti šių grupių lytis, išsilavinimo lygį. Penkerius metus šie žmonės reguliariai registravo savo maistą. Kas porą metų buvo vykdomi jų sveikatos patikrinimai. Šįkart mokslininkai atkreipė dėmesį ne tik į tai, kokį maistą valgo šie žmonės, bet ir kokį maistą jie valgo vienu metu.
Mokslininkai pastebėjo, kad suvartojamo maisto kiekis šiose grupėse nesiskyrė. Tai yra, maisto kiekis bent jau šiame tyrime negalėjo būti siejamas su demencija. Tačiau maisto derinimo įpročiai buvo visiškai skirtingi.
Demencijos grupėje žmonės valgė daug apdorotos mėsos. Ji buvo tarsi visos jų mitybos centras – visas maistas buvo derinamas tik su mėsos pusgaminiais. Jie dažnai derino apdorotą mėsą su krakmolingu maistu, alkoholiu ir saldumynais. Tai reiškia, jų mitybos tinklas buvo labai skurdus, jame beveik nebuvo įvairovės.
Tuo tarpu grupėje, kurios narių demencija nekamavo, buvo gerokai daugiau įvairovės. Šie žmonės taip pat dažnai valgė mėsą, tačiau ją derino su daržovėmis. Žinduolių mėsa taip pat dažnai buvo keičiama vištiena ar jūrų gėrybėmis. Tai reiškia, kad jų maisto derinimo tinklas buvo kur kas platesnis ir įvairesnis. Ir mokslininkai mano, kad būtent tai padėjo šiems žmonėms išlaikyti aštrų protą.
Žinoma, labai svarbu, kad dietoje būtų būtiniausių maisto produktų – žaliųjų daržovių, liesos mėsos, vaisių, jūrų gėrybių. Tačiau taip pat labai svarbu išlaikyti įvairovę. Kasdien valgydami tą patį maistą tikrai sau niekuo nepadėsite. Tie, kurie kasdien renkasi mėsą su bulvėmis, nukentės labiausiai ne tiek dėl to, kad jų maistas būtų ypač nesveikas smegenims, bet dėl to, kad jų mityba tiesiog nebus pakankamai įvairi.
