– Dažniausiai kalbama apie fizinį smurtą, tačiau nemažiau skausmingos ir kitos smurto apraiškos. Kokios dar gali būti smurto artimoje aplinkoje rūšys?
– Apsiriboti vien fiziniu smurtu būtų neteisinga. Išskiriamos keturios pagrindinės smurto rūšys: fizinis, psichologinis, ekonominis bei seksualinis smurtas. Nors apie fizinį smurtą kalbama dažniausiai, manau, kad taip yra dėl to, jog fizinį smurtą yra paprasčiausia pastebėti: apie tai liudija mėlynės, nubrozdinimai, sužalojimai ir kiti ženklai. Kiek sudėtingiau yra pastebėti ir įrodyti psichologinį ar ekonominį smurtą.
Seksualinio smurto šeimoje atvejų taip pat dažnai pasitaiko, tačiau vis dar baiminamasi apie tai kalbėti, gajus įsitikinimas, jog seksualiniai santykiai santuokoje, partnerystėje yra moters pareiga.
Pasitaiko atvejų, kai žmonės patys nesuvokia, jog prieš juos yra smurtaujama žeminant, tyčiojantis, grasinant, įbauginant, draudžiant užsiimti mėgstama veikla ar izoliuojant nuo socialinio gyvenimo. Iš tiesų žmonės, patiriantys fizinį smurtą, dažniausiai patiria ir psichologinį smurtą, juos lydi įvairiausi neigiami išgyvenimai, baimė, nerimas, kaltės jausmas.
Seksualinio smurto šeimoje atvejų taip pat dažnai pasitaiko, tačiau vis dar baiminamasi apie tai kalbėti, gajus įsitikinimas, jog seksualiniai santykiai santuokoje, partnerystėje yra moters pareiga.
– Smurto artimoje aplinkoje problema neretai vis dar klaidingai siejama tik su asocialiomis šeimomis. Kodėl taip nutinka? Ar tai dėl nenoro pripažinti, kad smurtautoju gali tapti net ir išsilavinęs, sėkmingas žmogus?
– Su smurtu artimoje aplinkoje susiduria įvairaus socialinio statuso, išsilavinimo bei skirtingo dydžio pajamas gaunantys asmenys. Tačiau tose šeimose, kur dažnai vartojamas alkoholis, dažnesni konfliktai, kurie baigiasi fiziniu smurtu bei policijos pagalbos prašymu. Šeimose, kuriose dažnesnis psichologinis smurtas ar smurtaujama „subtiliai“, būna gana sunku įrodyti smurto faktą.
– Besikreipiančiųjų pagalbos dėl smurto artimoje aplinkoje daugėja, tačiau yra ir nemaža dalis žmonių, kurie su šia problema taikstosi tyliai. Kodėl taip nutinka?
– Praktikoje tikrai pasitaiko atvejų, kai smurtą patyrę asmenys yra linkę taikytis, atleisti smurtautojui, net kai žino, jog smurtas gali pasikartoti, tačiau taip dažniausiai nutinka, kai stinga motyvacijos keisti esamą situaciją ar smurtas kartojasi taip dažnai, kad asmuo yra susitaikęs su aukos vaidmeniu.
– Kartais vis dar pasigirsta nuomonių, kad moteris pati kalta, jeigu nepalieka smurtautojo. Kaip tai veikia pačią auką?
– Taip, pasitaiko atvejų, kai moteris būna kaltinama dėl patiriamo smurto. Tačiau tai, kaip moteris reaguoja į tokius kaltinimus, yra labai individualu. Atsidūręs krizėje kiekvienas žmogus elgiasi skirtingai, tai priklauso nuo daugelio aspektų: aplinkybių, asmens būdo bruožų, noro spręsti iškilusius sunkumus, todėl ir reakcija į kaltinimus gali būti labai įvairi. Vienus toks kaltinimas gali paskatinti priešintis ir ieškoti pagalbos, keisti esamą situaciją, o kitus, – priešingai, skatinti užsisklęsti ir slėpti tai, kas vyksta šeimoje, baiminantis vėl būti apkaltintam ar neteisingai suprastam.
Specializuotos pagalbos centrų (SPC) kontaktai pranešti apie smurtą patyrusius asmenis savivaldybėse. Pagalba teikiama kasdien nuo 9 iki 17 val. darbo dienomis. Pagalbos moterims linija 8800 66366 kiekvieną dieną 10-21 val. Bendrosios pagalbos numeris 112 (visą parą).
