Cholerikams stresas dažniausiai maskuojasi širdies ir kraujagyslių sistemos bėdomis (arterinė hioertenzija, infarktas, išeminė širdies liga), dvylikapirštės žarnos opa, urologinėmis problemomis (net yra terminas „urologinė neurastenija“, kai žmogus nerviniu pagrindu nuolat nori eiti šlapintis).
Taip pat skaitykite: Mūsų civilizacijos rykštė – liga, kurios jokie vaistai neišgydys
Melancholikams depresijos gali pasireikšti skrandžio opomis, astminėmis būsenomis, visokiais neurodermitais.
Sangvinikai ir flegmatikai mažiau linkę į ligas nerviniu pagrindu.
Somatines depresijas gydyti labai sunku. Juk nei pats ligonis, nei gydytojas pagal ligos profilį paprasčiausiai negali net įtarti, kad paciento visų kančių ir nesėkmingų, pavyzdžiui, kardiologo, pastangų esmė slypi užsitęsusiame strese. Padėti gali patyręs psichiatras.
Kas yra rizikos grupėje?
Yra žmonių, visai nelinkusių į depresijas, jų apie 5–7 procentus. Psichiatrijoje tokie laimingieji vadinami „saulėtomis natūromis“. Visus likusius retkarčiais aplanko liūdesys. Dažniausiai depresijos aukomis tampa:
- Ciklotimiškos asmenybės – tai iš esmės sveiki žmonės, bet linkę į be priežastinius nuotaikų svyravimus, iš prigimties labai jautrūs. Beveik visada jie yra meteorologiškai priklausomi, keičiantis orams jiems tarsi viskas krenta iš rankų, silpsta jėgos, žemėja emocinis fonas (tai gali būti verksmingas susierzinimas), vargina galvos skausmai ir bendra bloga savijauta. Tokių žmonių yra apie 20 procentų.
- Žmonės, kurių silpna vegetatyvinė nervų sistema Juos iš pradžių užpuola distonijos priepuoliai, kraujospūdžio kaita ir, jau vėliau, kaip pasekmė, depresinė būsena – jų yra apie 15 procentų.
- Pati didžiausia grupė – visada iš prigimties besijaudinantys ir nerimaujantys žmonės.
- Yra dar ypatinga besimaskuojančių depresijų grupė – priklausomybė nuo hormonų. Jos „grobiu“ tampa žmonės, patiriantys hormoninius sukrėtimus (nėštumas, klimaksas), sergantys skydliaukės ligomis. Tai pačiai kategorijai priklauso ir žmonės, audringai pergyvenantys „vidutinio amžiaus“ krizę.
Kaip atpažinti slaptą liūdesį – melancholiją?
Yra keletas aiškių požymių, pagal kuriuos galima nustatyti, jog jau laikas kreiptis į gydytoją:
- Bloga nuotaika, bejėgiškumas, negalėjimas susikaupti tęsiasi diena iš dienos ilgiau kaip 5–7 dienas.
- Jūs jau pabundate liūdnas, su blogomis mintimis. Padidėjęs bendras jautrumas.
- Depresinė būsena neatitinka objektyvios situacijos, tai yra kyla, teigiamų aplinkybių fone.
- Sutrinka miegas: arba puola mieguistumas dienos metu, arba sunkus miegas naktį, anksti prabundama ir nebeįmanoma vėl užmigti.
- Atsiranda skausmų, tiesiogiai susijusių su stresine situacija ar per dideliu emociniu krūviu, priepuoliai. Pavyzdžiui, kilo konfliktas su viršininku, tuoj pat ėmė skaudėti pilvą.
- Užsiciklinama ties savo savijauta, žmogus nuolat bando į save įsiklausyti: susirgs – nesusirgs?
- Aplanko mintys apie savižudybę – tiesioginės arba paslėptos, tokios kaip „be manęs visiems bus geriau“, „nesuprantu, kam gyvenu“ ir pan.
Kaip gydoma?
Esant užsimaskavusioms depresijoms toli gražu ne visada reikia antidepresantų.
Taip pat skaitykite: Aromaterapija: kokie kvapai nugins tingulį ir pagerins mąstymą
Svarbus yra kompleksinis požiūris: psichoterapija ir individualiai parinktos preparatų dozės. Universalios gydymo schemos nėra: asteninės depresijos gydomos stimuliatoriais, nerimastingos – sedatyviniais raminamaisiais.
Sergančio depresija daugeliu atveju negalima „užversti“ vaistais – jis jau ir be to pasimetęs ir prislėgtas. Norint normalizuoti nervų sistemos giluminius procesus reikalingos mikrodozės trankvilizatorių ir neuroleptikų.
Organizmo palaikymui reikia visų B grupės vitaminų, vitamino C, folio rūgšties, o taip pat kompleksų su kalciu ir magniu, selenu ir lecitinu.
Augalinės kilmės vaistų poveikis žmogaus psichikai įrodytas jau prieš tūkstančius metų. Žinomiausias yra jonažolė. Ji vartojama gydant lengvas ar vidutines depresijas. Jei depresiją lydi baimės jausmas ir vidinis nerimas, ji derinama su valerijonu, apyniais, pasiflora ir melisa.
