Vien per pusvalandį – 25 paslydę žmonės
„Vien per paskutinę pusę valandos dėl paslydimo kreipėsi 25 asmenys. Iš viso nuo ryto jau turime apie 50 traumuotų pacientų. Mestos visos pajėgos – dirba trys traumatologai, bet eilės niekaip nenugalime, ji vis didėja.
Pirmųjų pacientų sulaukėme nuo šeštos valandos ryto, vos prasidėjus darbo dienai. Antrojo srauto laukiame po pietų, kai pradės plūsti pacientai su siuntimais iš poliklinikų. Mat dalis žmonių yra sąmoningi ir pirmiausiai važiuoja ne pas mus, o kreipiasi į savo šeimos gydytoją“, – pasakojo gydytojas traumatologas Artūras Zubrickas.
Mediko spėjimu, per parą ligoninė vien dėl paslydimo traumų gali sulaukti per 150 pacientų. Taigi dirbti teks be atokvėpio.
Dažniausios traumos
„Traumos labai įvairios – patempimai, sumušimai, trumpųjų kaulų lūžiai, alkūnių ir pečių išnirimai. Greitosios pagalbos automobiliai pas mus kursuoja nesustodami. Lūžių tikrai labai daug. Dėl paprastų sumušimų žmonės nesikreipia. Tie, kurie atvyksta į ligoninę, jau turi rimtų problemų.
Pavojingiausia tokiu oru eiti vyresnio amžiaus pacientams, todėl jei tik įmanoma, reikia likti namuose, užuot ėjus, tarkime, į bažnyčią. Senoliai ir taip turi judėjimo sutrikimų – sąnarių pakitimai, stuburo iškrypimai. Tokiems žmonėms paslysti labai paprasta, be to, jų sužalojimai rimtesni – kojos viršutinės dalies lūžiai, dubens kaulų, stuburo slankstelių lūžiai“, – pasakojo A.Zubrickas.
Eilėje pas gydytojus – 42 žmonės
Paskutinėmis žiniomis, iki ketvirtadienio 13 val. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės traumatologai apžiūrėjo 60 dėl paslydimų nukentėjusių žmonių. Iš jų 8 žmonėms prireikė rimtesnės medikų pagalbos ir jie paguldyti į stacionarą tolimesniam gydymui. Dar 42 žmonės dėl patirtų traumų laukė apžiūros.
Skaičiuojama, kad šią savaitę dėl slidumo kreipėsi 20 proc. daugiau žmonių nei praeitą savaitę. Per visą savaitę į stacionarą paguldyti 73 žmonės.
Dėl slidumo žmonės dažniausiai patiria patempimus, sumušimus, pakaušio, alkūnės sužalojimus, čiurnos raiščių traumas, stipinkaulio lūžius. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria dubens kaulų lūžius, šlaunikaulio viršutinės dalies, o jaunesni pacientai patempimus, raiščių plyšimus, sumušimus.
Kaip sušvelninti smūgį
Paklaustas, kaip apsisaugoti nuo kritimo, medikas pusiau juokais, pusiau rimtai pakartojo, kad geriausia prevencija – likti namuose. Kai žmogus paslysta, viskas vyksta labai greitai. Tai milisekundžių reikalas, todėl pagalvoti apie saugų kritimą ir sureaguoti paprastai net nėra kada.
„Trauma priklauso nuo kinetinės energijos – kuo didesnis smūgis, kuo didesnė žmogaus masė, kuo didesnė kinetinė energija į tam tikrą tašką, tuo stipresnė trauma. Svarbiausias patarimas – stengtis nekristi ant ištiestų rankų, o ši klaida daroma labai dažnai. Kai mes remiamės rankomis, ypač tai aktualu moterims, didelė tikimybė, kad lūš dilbio kaulas šalia riešo. Šiandien tokių lūžių turime labai daug.
Manau, per parą iš viso tokių žmonių sulauksime apie 50. Taip pat dėl apkrovos rankoms krentant išnyra alkūnė, petys. Todėl, jeigu jau atsiduriame ant žemės, geriau išsitiesti visu korpusu. Tuomet smūgį sugers didesnis paviršius ir trauma bus švelnesnė“, – patarė traumatologas.
Einant slidžiu keliu taip pat patartina rankų nelaikyti kišenėje, nes jos gali padėti mums išlaikyti pusiausvyrą, kai slystame. Geriausia, kad jos būtų laisvos. Jeigu avalynės padai yra slidūs, verta iš anksto pasirūpinti apkaustais, mažinančiais slydimą, ar bent jau ant padų prisiklijuoti pleistro juosteles.
Jeigu jau nukritote, nereikia iš karto šokti ir keltis. Pagulėkite vieną kitą sekundę, atsigaukite po šoko, pajudinkite galūnes, apžiūrėkite jas. Jeigu galūnė deformuota, nesistokite, nes prisidarysite dar daugiau bėdos. Lūžęs kaulas gali išlįsti per odą ir uždaras lūžis taps atviru, kurio gydymas daug sudėtingesnis. Tokiu atveju geriausia iškart kviestis greitąją pagalbą. „Šiandien dauguma žmonių taip ir darė“, – tikino medikas.
