Spalvos ne tik veikia mūsų nuotaiką, bet ir gali išgydyti psichologinius bei fizinius sutrikimus.
Kas yra spalvų terapija ir kaip ji veikia žmogų?
Šviesa – tai skirtingo ilgio elektromagnetinės bangos, nuo kurių ir priklauso mūsų matoma spalva. Manoma, kad spalvos geba pernešti tam tikrą energiją ir taip paveikti mūsų savijautą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Spalvų testas: kuri jums labiausiai patinka?
Skirtingos spalvos skirtingai veikia ir žmogaus nervų sistemą: ramina arba priešingai – įaudrina. Norint paveikti organizmą, yra naudojami elektromagnetiniai spinduliai – paleidžiamas tam tikros spalvos šviesos srautas. Spalvų terapija labiausiai gali padėti psichologinių ir smegenų veiklos sutrikimų turintiems žmonėms.
Gydymas spalvomis buvo žinomas jau senovės Egipte, Kinijoje ir Persijoje: buvo įrengiami specialūs kambariai su natūraliais įvairių spalvų kristalais. Jų skleidžiama spalva padėdavo mažinti emocinę įtampą.
Dažnas iš mūsų taip pat yra patyręs, kad tam tikra spalva gali akimirksniu pakeisti nuotaiką, suteikti arba atimti objektui svorio, padaryti kambarį šiltesnį ar šaltesnį. Pavyzdžiui, balti drabužiai atrodo lengvesni negu juodi. O pastelinėmis spalvomis nudažytas kambarys atrodo jaukesnis ir šiltesnis negu, pavyzdžiui, nudažytas mėlyna ar pilka spalva.
Tyrimai įrodė: kai žmogus žiūri į tam tikrą spalvą, gali padidėti arba sumažėti jo spaudimas ir adrenalino kiekis kraujyje. Šiltos spalvos, pavyzdžiui, raudona, oranžinė ir geltona, suteikia komforto ir skatina veiksmui, tačiau kartais jos gali sukelti pyktį ir susierzinimą. O štai šaltos spalvos – mėlyna ir violetinė – ramina ir nuteikia svajingai, gali sukelti liūdesį ir slogią nuotaiką.
Šaltų spalvų poveikis organizmui
Tuo atveju, jeigu jums reikia sutelkti dėmesį ir produktyviai dirbti – prisiminkite violetinę spalvą. Violetinė spalva gaunama sumaišius raudoną ir mėlyną – tai aktyvumo ir ramybės spalvų mišinys, kuris stimuliuoja kūrybingumą. Šviesiai violetinė spalva turi teigiamą poveikį nervų sistemai, blužniai bei mažina kraujo spaudimą. Tiesa, šią spalvą reikėtų atsargiai naudoti nuo alkoholizmo ir psichinių sutrikimų kenčiantiems žmonėms. Šia spalva taip pat nerekomenduojama dažyti vaikų kambario.
Mėlyna ir šalta žalia – ramybės ir taikos spalva. Skirtingai negu kitos spalvos, žalia spalva yra fokusuojama ant tinklainės, o ne už jos, todėl manoma, kad būtent žalia mažiau vargina akis. Jeigu jums tenka ilgai dirbti prie kompiuterio, retkarčiais pažiūrėkite pro langą į medžius, į žalios spalvos peizažą kompiuteryje arba trumpą filmuką apie gamtą. Žalia – labiausiai raminanti bei pasitikėjimo savimi suteikianti spalva, todėl ji labai tinka nerimo kamuojamiems žmonėms
Mėlyna ir žydra spalva mažina raumenų įtampą ir pulsą, ramina psichiką ir normalizuoja kvėpavimą. Šios spalvos turi didelį raminamąjį poveikį, todėl jos ypač tinka kai prasideda kraujavimas arba vargina uždegiminiai procesai. Tiesa, šių spalvų nereikėtų padauginti, nes jų perteklius gali sukelti slogią nuotaiką ir nuovargį. Mėlyna spalva taip pat padeda užsimiršti, suteikia pusiausvyros ir harmonijos, padeda atsikratyti žalingų įpročių.
Šiltų spalvų poveikis organizmui
Pastebėta, kad geltoną spalvą dažniau renkasi žmonės, kurie mėgsta nuotykius.
Šiltos spalvos skatina veiksmui ir žadina apetitą. Ar atkreipėte dėmesį, kad didžioji dauguma restoranų savo interjere naudoja būtent raudoną, geltoną ir oranžinę spalvas. Jeigu jūs pavargote arba esate įsitempęs, verčiau venkite šių spalvų: oranžinė ir geltona atspindi daugiau šviesos ir dar labiau vargina akis. Raudona skatina darbingumą ir didina ištvermę. Raudona – labiausiai jaudinanti spalva, todėl dažnai naudojama depresijai gydyti. Ši spalva taip pat malšina galvos, raumenų ir sąnarių skausmus.
Geltona ir oranžinė, taip pat yra „aktyvi“ spalva, bet šių spalvų poveikis kiek švelnesnis negu raudonos spalvos. Šios spalvos taip pat geba pagreitinti pulsą, kvėpavimą bei teigiamai veikia virškinimo sistemą. Geltona spalva taip pat suteikia laimės ir džiaugsmo, teigiamai veikia į depresiją linkusius žmones.
Beje, nepaisant to, kad šiltos spalvos žadina apetitą, tačiau jos greičiau negu kitos spalvos padeda pajusti sotumo jausmą. Pastebėta, kad geltoną spalvą dažniau renkasi žmonės, kurie mėgsta nuotykius. Geltona spalva taip pat skatina intelektinę veiklą, smalsumą, suteikia energijos, padeda gydyti neurozes ar netgi mažakraujystę.
