Spanguolėse, anot gydytojo, yra benzoinės rūgšties, pasižyminčios baktericidiniu poveikiu: „Benzoinė rūgštis patenka į kepenis, kur yra paverčiama hipuro rūgštimi, vėliau patenkančia į šlapimą. Kuo šlapime daugiau hipuro rūgšties, tuo ji geriau nuplauna bakterijas nuo vidinio šlapimtakių sluoksnio.“
Be to, A.Unikausko teigimu, spanguolėse esančios medžiagos neleidžia prisitvirtinti prie vidinių organizmo paviršių, pvz., šlapimo pūslės ir šlapimtakių vidinio paviršiaus, prie žarnyno ar skrandžio sienelių, burnos ertmėje. „Beje, spanguolės saugo dantis nuo ėduonies“, – priduria jis.
Spanguolės, anot profesoriaus, turi ir daugiau naudingų savybių – gerina smegenų veiklą ir leidžia ilgiau išsaugoti aštrų protą, turi daug antioksidantų.
Spanguolėse esančios skaidulos gerina žarnyno darbą. „Kaip ir riebalai, baltymai bei angliavandeniai, taip ir skaidulos yra būtinos mūsų organizmui. Jos reikalingos gerosioms bakterijoms, esančioms žarnyne, taip pat padeda pašalinti toksinus iš organizmo, palaiko storosios žarnos rūgštinę terpę“, – pabrėžia gydytojas, bet įspėja, kad šių uogų reikėtų vengti sergant inkstų akmenlige, geriant kraują skystinančius vaistus, sergant kepenų ligomis.