„Jeigu pakeistume mitybos įpročius į sveikesnius, beveik pusę lėtinių neinfekcinių ligų Lietuvoje būtų galima atitolinti arba išvengti. 2020 m. Lietuvoje buvo užfiksuota 43 000 mirčių, 90 proc. iš jų – dėl lėtinių neinfekcinių ligų. Dažniausia mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos, onkologiniai susirgimai, diabetas, virškinamojo trakto sutrikimai, lėtiniai kvėpavimo takų sutrikimai. Visų šių ligų priežastis apie 60 proc. nulemia gyvensena ir jos stipriausias veiksnys – prasta mityba“, – paaiškina Tomas Vaičiūnas, sveikatos mokslų daktaras, gyvensenos medicinos mokslininkas.
Kaip valgome
Cepelinai su spirgučiais, kotletai su bulvių koše, sumuštinis su dešra, sriuba su grietine, mišrainė su majonezu, pieniškos dešrelės su kečiupu, keptos bulvės – dažni kasdienio lietuviško raciono patiekalai.
Mokslininkas T.Vaičiūnas, apibendrindamas lietuvių mitybą, atkreipia dėmesį, kad per daug vartojame sočiųjų bei hidrintų riebalų, paprastojo cukraus, per mažai valgome vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, sėklų ir riešutų, omega-3 turinčių produktų ir gerųjų – nesočiųjų – riebalų.
„Lietuvių racione yra per daug gyvulinės kilmės riebalų, įskaitant pieną, sviestą, sūrį. Vartojame per daug rafinuotų tiek augalinių, tiek gyvulinių aliejų, t. y. iškaitintų, dezodoruotų ar kitaip apdirbtų produktų. Mūsų kasdienėje mityboje yra per daug ir paprastojo cukraus bei miltinių produktų, pagamintų ne iš viso grūdo miltų. O juose jau yra nemažai cukraus ir nesveikų riebalų“, – vardija T.Vaičiūnas.
Gyvensenos medicinos mokslininkas nurodo, kad mažiausiai neigiamos įtakos žmogaus sveikatai daro nesotieji riebalai. Tokie riebalai aptinkami tik augalinės kilmės, neperdirbtuose produktuose: avokaduose, riešutuose, sėklose ir iš jų pagamintuose šalto spaudimo aliejuose. Naudinga valgyti iš viso grūdo dalių miltų pagamintus produktus: negreitai paruošiamas košes, visagrūdžius makaronus.
Vartojame per daug rafinuotų tiek augalinių, tiek gyvulinių aliejų, t. y. iškaitintų, dezodoruotų ar kitaip apdirbtų produktų.
Mažai naudos sveikatai gauname valgydami perdirbtą, greitai paruošiamą ar gruzdintą maistą.
„Kokių produktų valgome per daug, turėtume vertinti per sąmoningumo prizmę. Tipiškoje lietuviškoje virtuvėje vartojame per daug perdirbtų raudonos mėsos produktų, t. y. įvairių dešrų ir dešrelių.
2016 m. Pasaulio sveikatos organizacija, atkreipdama dėmesį į tyrimų pakankamumą, perdirbtus mėsos produktus priskyrė pirmos grupės kancerogenams – produktams, galintiems sukelti onkologinius sutrikimus, taip pat šių produktų perteklinis vartojimas yra sietinas su daugeliu lėtinių sutrikimų. Taigi perteklinis sočiųjų riebalų, perdirbtos mėsos, pieno produktų, perdirbtų aliejų vartojimas ir lemia mūsų sveikatos problemas“, – kalba T.Vaičiūnas.
Ką galime padaryti
Išgirdus mokslininkų verdiktą apie kasdienę lietuvišką mitybą, kyla klausimas – ką daryti? Ar įmanoma koreguoti valgymo įpročius, tačiau neatsisakyti mėgstamų patiekalų ir produktų?
„Reikėtų mažiau vartoti neigiamą įtaką sveikatai darančių produktų ir valgyti daugiau sveikatai naudingų: daržovių, vaisių, sėklų, riešutų ir visagrūdžių produktų“, – paaiškina T.Vaičiūnas.
Koreguoti mitybą bus lengviau, jei kai kuriuos produktus ne brauksite iš raciono, o tiesiog pakeisite juos naudingesniais.
Rekomenduojame maksimaliai mažinti mėsos, ypač perdirbtos, vartojimą. Sakykime, tik kartą per savaitę gaminti patiekalą iš mėsos.
Julija Maksimova, profesionali augalinės virtuvės šefė, atkreipia dėmesį, kad gyvulinės kilmės ir pieno produktus galima keisti įvairiais ankštiniais: lęšiais, pupelėmis, avinžirniais. Beje, ankštinių pakanka suvalgyti apie pusę puodelio kasdien su bet kokiu patiekalu.
„Rekomenduojame maksimaliai mažinti mėsos, ypač perdirbtos, vartojimą. Sakykime, tik kartą per savaitę gaminti patiekalą iš mėsos. Pieno produktus skatiname keisti augalinėmis alternatyvomis. Varškę, sūrį galima keisti tofu, t. y. sojos, gaminiais, karvės pieną – migdolų, avižų, kokosų produktais. Į racioną naudinga įtraukti fermentuotų pupelių gaminius“, – vardija J.Maksimova.
Rafinuotus aliejus būtina keisti į šalto spaudimo aliejus, kurie naudingesni sveikatai, atkreipti dėmesį į jų rūkimo temperatūrą, jeigu naudosite juos kepimui. J.Maksimova ragina neskubėti prisipirkti įvairių rūšių aliejų, kasdienei sveikai mitybai papildyti užtenka vieno aukščiausios rūšies šalto spaudimo aliejaus. Tereikia išsirinkti mėgstamiausią, kurios skonis patinka labiausiai.
„Įprastus baltus miltus vertėtų keisti mūsų organizmui naudingesniais viso grūdo dalių miltais. Galima išmėginti įvairių sėklų ir riešutų miltus. Beje, šiuos miltus galima lengvai pasigaminti namuose. Tereikia sumalti norimas sėklas ar riešutus“, – pataria augalinės virtuvės šefė J.Maksimova, kuri drauge su dr. T.Vaičiūnu nuotolinio moterų universiteto „WoW University“ kurse „Naujas sveikatos kodas“ (nuo lapkričio 16 d.) pasidalins praktiniais patarimais, kaip tinkamai maitintis ir puoselėti sveikatą.
