Žmonės nemoka teisingai kosėti ir čiaudėti
Kauno visuomenės sveikatos biuro direktorė Gerda Kuzmarskienė pastebi, kad žmonių sąmoningumas didėja – jie labiau rūpinasi savo ir kitų sveikata, vis dėlto situacijos, kai pats sergantysis sukelia grėsmę aplinkiniams, dar dažnos, todėl labai pravartu visiems žinoti keletą taisyklių, kaip elgtis peršalimo ligų sezono metu.
„Šiuo laikotarpiu labai svarbi higiena, nors atrodytų, kas čia gali būti ypatinga. Tačiau reikia priminti, kad virusai plinta su seilių dalelėmis. Kosėjant ir čiaudint seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių ir galiausiai patenka į kito žmogaus organizmą.
Todėl labai svarbu žinoti kosėjimo ir čiaudėjimo kultūrą, t. y. kad tai daryti reikia ne į delną, o į alkūnę. Deja, žmonės dažnai nevalingai dengiasi delnu, o po to tokiomis rankomis, platindami virusą, liečia įvairius paviršius, durų rankenas, turėklus viešajame transporte, parduotuvėje vežimėlius ir pan.
Tokiu būdu pernešame virusus ir bakterijas ant paviršių, jie prilimpa prie kitų rankų ir kai žmogus jomis pasitrina akis ar burną, virusas patenka į organizmą. Taigi toks elementarus dalykas, kaip rankų plovimas, galėti padėti apsisaugoti nuo virusų. Geriausia rankas plauti su muilu, galima jas nusivalyti drėgnomis antibakterinėmis servetėlėmis, tačiau jeigu tokių galimybių nėra, tinka ir tiesiog vanduo. Lygiai toks pats virusų šaltinis – vienkartinė nosinaitė, jeigu pasinaudoję iš karto jos neišmetame“, – aiškino pašnekovė, kaip saugotis, jeigu kuris nors kolektyvo narys, nepaisydamas visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijų, eina į darbą sirgdamas.
Kosėdami ar čiaudėdami žmonės dengiasi delnu, o po to tokiomis rankomis, platindami virusą, liečia įvairius paviršius.
Pasak G.Kuzmarskienės, į darbą atvykęs sergantis žmogus pirmiausiai kenkia pats sau, nes pirmomis ligos dienomis ypač būtina gulėti, ilsėtis ir gerti daug skysčių, kad būtų greičiau pasveikstama ir apsisaugoma nuo galimų komplikacijų. Antra, jis platina virusus bei bakterijas aplinkoje ir plečia sergančių žmonių ratą. Virusai plinta labai greitai ir gali užkrėsti tikrai nemažą skaičių žmonių, ypač uždarose patalpose. Skaičiuojama, kad vienas sergantis žmogus užkrečia mažiausiai 2–4 žmones.
Nauja grėsmė – kondicionieriai
Įvairių šalių specialistai pastebi, kad ypač greitai virusai plinta šiuolaikiniuose biuruose, kuriuose įrengtos kondicionavimo sistemos. Mokslininkų nuomone, taip vyksta dėl to, kad kondicionieriai, „sukdami“ tą patį orą ratu, sparčiau platina mikrobus. Tokiu atveju vienas sergantis žmogus tampa nelaime visam biurui, kadangi jo platinamas virusas pavojingas ne tik sėdintiems šalia, bet per vėdinimo sistemas pasklinda visame biure.
Be to, mokslininkai pažymi, kad kondicionierių pučiamas sausas oras turi neigiamą įtaką mūsų nosies ir gerklės gleivinėms, žmonės dažniau skundžiasi jų sudirgimu, o tai savo ruožtu susilpnina apsaugą nuo infekcijų ir didina tikimybę užsikrėsti nuo sergančio kolegos.
Sausas, užsistovėjęs, prikvėpuotas oras, sukeliantis žmonėms įvairius negalavimus, yra daugelio šiuolaikinių biurų problema, netgi gavusi atskirą terminą – sergančio pastato sindromas. Todėl G.Kuzmarskienė įspėja, kad patalpas būtina periodiškai vėdinti natūraliai. Tai ypač aktualu šiuo laikotarpiu.
Vėdinimas turi būti natūralus, ne per kondicionavimo sistemą, per kurią virusai gali būti netgi dar labiau paskleidžiami.
„Vėdinimas turi būti natūralus, ne per kondicionavimo sistemą, per kurią oras eina ratu ir virusai gali būti netgi dar labiau paskleidžiami. Labai patartina gerai išvėdinti patalpas kelis kartus per dieną, pavyzdžiui, jeigu yra galimybė, per pietų pertrauką ir darbo pabaigoje“, – patarė Kauno visuomenės sveikatos biuro vadovė.
Kaip išvėdinti biurą, kuriame nėra langų?
Deja, daugumoje šiuolaikinių biurų langai visiškai neatsidaro, taigi jų darbuotojams įkvėpti gryno oro nėra jokių galimybių. Ką daryti tuomet?
„Jeigu langai neatsidaro, galbūt galima palaikyti atidarytas duris, kad iš laiptinės įeitų naujo oro. Nereikia vėdinti valandą, užtenka trumpai, bet turi būti sudarytas skersvėjis, kad visiškai pasikeistų oras. Jeigu visai nėra galimybės gerai išsivėdinti, reikėtų kruopščiau valyti patalpų paviršius. Taip pat būtina nepamiršti durų rankenų dezinfekavimo. Šiuo metu asmens higienai ir patalpų švarai tikrai reikia skirti didesnį dėmesį, nes virusų aplinkoje yra labai daug“, – svarstė pašnekovė.
Kaip mechaninis barjeras virusui šiek tiek padeda medicininės kaukės, kurias sergantieji, jeigu atsiduria viešoje vietoje, turėtų dėvėti. Kaukės šiek tiek apsaugo nuo virusų ir sveikuosius, jeigu šie jas dėvi, tačiau negi visi aštuonias valandas biure sėdės su kaukėmis? Pasak specialistės, kaukes labiausiai patariama dėvėti, kai namuose slaugomas sergantis artimas žmogus, su kuriuo neįmanoma išvengti artimo kontakto.
Visada bus žmonių, kurie labai imlūs virusams
„Pagaliau verta atsiminti, kad biure visada bus žmonių, kurie labai imlūs virusams, nes jų imuninė sistema silpnesnė arba jie serga kokiomis nors lėtinėmis ligomis, yra vyresnio amžiaus. Taip pat sergantys kolegos pavojingi nėščioms moterims. Taigi jeigu po ligos žmogus grįžo į kolektyvą iki galo neišsigydęs arba neatsakingai elgiasi ir eina į darbą sirgdamas, minėti žmonės tampa labai pažeidžiami ir turi griebtis save apsaugančių priemonių: dažnai plauti rankas, laikytis toliau nuo sergančio asmens, neturėti su juo artimo kontakto, galbūt ir kauke pasinaudoti.
Būtent todėl sergant reikia būti sąmoningiems ir pirmas 2–3 dienas skirti sveikimui, juolab kad šiomis dienomis žmogus ir labiausiai užkrečiamas, nes jo organizme viruso koncentracija didžiausia. Dažnai žmonės sako, kad nėra laiko gydytis, tačiau vėliau gali tekti to laiko skirti gerokai daugiau, kai išsivystys komplikacijos.
Turime saugoti savo ir aplinkinių sveikatą. Kaip matome, pasaulyje atsiranda ir plinta nauji virusai, izoliuojami miestai. Mes padarykime bent tai, kas priklauso nuo mūsų, kad būtų saugu tiems, kurie šalia mūsų“, – ragino G.Kuzmarskienė.
Pasak jos, ir darbdaviai turėtų būti suinteresuoti skatinti darbuotojus neiti į darbą sergant. Kas yra geriau: kad darbuotojas penkias dienas pasigydytų ir grįžtų kupinas jėgų ar kad jis eitų į darbą sirgdamas, dirbtų puse kojos, „išguldytų“ dalį savo kolegų ir galiausiai pats dėl komplikacijų iškristų kelioms savaitėms ar mėnesiui?
Apklausos rodo, kad darbuotojai tampa sąmoningesni
Pernai gruodžio mėnesį iniciatyvos „Sergu atsakingai“ užsakymu atlikta įvairių Lietuvos miestų darbuotojų apklausa parodė, kad didžioji dalis apklaustų darbuotojų (76 proc.) ėjo į darbą sirgdami. Kodėl taip elgėsi, jie įvardijo 3 pagrindines priežastis: atsidavimas darbui (beveik 28 proc. respondentų mano, kad jie neturi laiko sirgti, nes niekas kitas jų darbo neatliks); savo ligos simptomų nesureikšminimas (27 proc.) ir baimė prarasti dalį pajamų (19 proc.).
Tie, kurie sirgdami liko namuose, savo elgesį argumentavo nenoru užkrėsti kolegų (37,6 proc.) ir suvokimu, kad namuose jie greičiau pasveiks (35,7 proc.). Paprašyti įvertinti tam tikrus teiginius, susijusius su peršalimo simptomais ir darbu, dauguma respondentų teigė pritariantys, kad kolegos turėtų skatinti sergantį asmenį eiti namo (84,3 proc.), o darbdaviai turėtų skirti porą laisvų dienų ar bent jau suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu (atitinkamai 82,2 proc. ir 77,1 proc.).
Kita vertus, darbuotojai teigė manantys, kad jų vadovas nekreipia dėmesio, jeigu jie į darbą ateina sirgdami (56 proc.), 36 proc. teigė už tai sulaukę pastabų, o 67 proc. – neigiamo kolegų požiūrio.
Lyginant su prieš dvejus metus atlikta Lietuvos darbuotojų apklausa, nors darbuotojų, kurie eina į darbą, procentai panašūs, 5 proc. padaugėjo turinčių atsakingą požiūrį į aplinkinių sveikatą, t. y. neina į darbą sirgdami, kad neužkrėstų kolegų, o lyginant su 2015 m. apklausa, nenorinčiųjų užkrėsti kolegų padaugėjo net 25 proc.
Taip pat gerokai pasikeitė darbdavių požiūris į sergantį darbuotoją. Minėtoje apklausoje tik 24 proc.(8 proc. mažiau nei pernai) respondentų sulaukė pastabų iš vadovų, kad atėjo sergantys, ir 69 proc. jų (13 proc. daugiau nei pernai) manė, kad jų vadovai tiesiog nekreipia dėmesio, jei darbuotojai dirba sirgdami. Beveik 10 proc. padaugėjo ir sergančiu asmeniu kolektyve besipiktinančių kolegų.
Tuo tarpu taip pat prieš dvejus metus atliktas Lietuvos darbdavių nuomonės tyrimas, kaip jie vertina darbuotojus, einančius į darbą su peršalimo simptomais, parodė, kad absoliuti dauguma darbdavių (69 proc.) mano, kad pajutę peršalimo simptomus darbuotojai turėtų likti namuose ar būti išleidžiami pasigydyti, kiti 30 proc. darbdavių pritaria, kad tai tikslinga, tačiau priklausomai nuo peršalimo simptomų pasireiškimo.
Siekdama atkreipti dėmesį į šią problemą bei skatinti žmonių sąmoningumą savo ir aplinkinių sveikatos atžvilgiu, jau kelerius metus UAB „USP Baltics“ vykdo socialinę iniciatyvą „Sergu atsakingai“.
Straipsnis inicijuotas socialinės iniciatyvos „Sergu atsakingai“.
