Laikantis mitybos ekspertų rekomendacijų, patariama, kad didžiąją dalį mitybos sudarytų augaliniai produktai: grūdinės kilmės gaminiai, kaip duona, košės, makaronai, kruopos ir daržovės, vaisiai ir uogos. O šalies gyventojų mityboje dominuoja gyvūninės kilmės produktai – mėsa, jos gaminiai, kiaušiniai, sviestas, sūris, o vaisių ir daržovių valgoma per mažai.
Mitybos ekspertai daržovių ir vaisių kasdien kiekvienam pataria suvalgyti po penkias porcijas, t. y. iki pusės kilogramo, didesnė jų dalis turėtų būti daržovės. Remiantis tyrimo duomenimis, šios rekomendacijos kasdien laikosi tik kas antras Lietuvos gyventojas.
Pakankamai daržovių valgo tik pusė
„Kaip matome iš tyrimo, pusė žmonių daržovių ir vaisių valgo nepakankamai, o net kas dešimtas jų valgo ne dažniau kaip kartą per mėnesį, nors jų turėtų būti patiekiama kone kiekvieno valgio metu. Taip negaunama skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralų. Svarbu bent du-tris kartus per savaitę įtraukti ir ankštinių daržovių, kurios yra turtingas augalinių baltymų šaltinis, o štai kone kasdien ant stalo atsiduriančios mėsos ir ypač jos rūkytų produktų taip dažnai valgyti nederėtų“, – sakė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro mitybos specialistė Urtė Dičmonaitė.
Tyrimas rodo, kad lietuvių racione neapsieinama be duonos: ją kone kasdien valgo per 70 proc. (pusė – kasdien), tik vienetai jos nevartoja apskritai. Tiesa, pusė gyventojų vartoja ir baltos duonos gaminius. Grūdų dribsnius košėms bent sykį per savaitę valgo beveik trečdalis gyventojų (30,8 proc.). Dažnas patiekalas ant šalies gyventojų stalo būna ir iš makaronų.
„Grūdinių produktų vartojimas, kaip rodo duomenys, kiek geresnis, tačiau svarbu nepamiršti, kad vertingiausi yra viso grūdo gaminiai, kurie turi daugiau skaidulinių medžiagų ir mineralų. Skaidulinės medžiagos palaiko sklandų virškinimą, normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje ir mažiną padidėjusį gliukozės lygį. Viso grūdo produktus galime atpažinti ir iš tamsesnės, rudesnės spalvos; tokie grūdai vertingesni ir kalbant apie košes“, – sakė mitybos specialistė.
Žuvis negauna deramos vietos racione
Bene prasčiausiai iš svarbių sveikatai produktų valgoma žuvis. Kas penktas gyventojas žuvies ragauja vos kartą per mėnesį ar rečiau, nors dietologai pataria žuvies produktus įtraukti bent 2–3 kartus per savaitę. Pastarosios rekomendacijos laikosi tik daugiau nei trečdalis gyventojų (38,4 proc.).
„Žuvies gyventojai suvartoja gerokai per mažai. Riebios žuvys, tokios, kaip lašiša, upėtakis, skumbrė, silkė turi daug Omega–3 riebalų rūgščių, kurios gali padėti sumažinti cholesterolio lygį bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką, taip pat svarbios depresijos prevencijai“, – sakė U.Dičmonaitė.
Dominuoja gyvūninės kilmės mityba
„Kyla klausimas, tai kas gi vyrauja ant lietuvių stalo, jei vaisių ir daržovių, žuvies, rauginto pieno produktų, suvalgome nepakankamai. Pastebime, kad gana aukštas mėsos ir gyvūninės kilmės produktų vartojimas – mažiausiai kartą–triskart per savaitę valgoma mėsos ir paukštienos produktų, kiaušinių, šie produktai nedaug nusileidžia vaisiams ir daržovėms. Rūkyti gaminiai, virta dešra, sviestas, fermentinis sūris – šie produktai buvo minimi tarp vartojamų dažniausiai“, – sakė Justina Dundulytė, „Kantar“ media ir rinkos tyrimų vadovė.
Mėgsta pasilepinti sausainiais
Rinkos tyrimų ekspertė taip pat atkreipė dėmesį, jog tarp kasdienių produktų buvo dažnai minėtas ir cukrus. Jį kasdien nurodė vartojantis beveik 4 iš 10 gyventojų, bent sykį ar kelis per savaitę jį vartoja du trečdaliai gyventojų.
Daugiau nei trečdalis žmonių tyrimo duomenimis ne mažiau kaip kartą ar keliskart per savaitę pasilepina ir sausainiais bei saldainiais.
Vyresni žmonės valgo mažiau cukraus, užkandžių, pusfabrikačių, paruoštukų.
„Renkantis pyragus, sausainius, tortus ar kitus konditerijos gaminius vertėtų atkreipti dėmesį į sudėtį, vengiant palmių ar kokosų riebalų, kurie turi nemažai sočiųjų riebalų rūgščių. Taip pat hidrintų riebalų, nes jie didina blogojo cholesterolio kiekį, o tai nepalanku širdies ligų atžvilgiu.
Patartina dažniau rinktis maisto produktus, kurie yra ženklinti „Rakto skylutės“ simboliu. Šiuo simboliu ženklintos maisto prekės turi mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų ir daugiau skaidulinių medžiagų bei atkreipia dėmesį į sveikatai palankius produktus“, – sakė U.Dičmonaitė.
Amžius ir lytis bei pajamos veikia mitybos įpročius
Tyrimo duomenys rodo, kad su amžiumi imama valgyti šiek tiek sveikiau.
„Vyresni žmonės valgo mažiau cukraus, užkandžių, pusfabrikačių, paruoštukų. Galbūt dėl išminties ir sveikatos sumetimų, o galimai su amžiumi atsiranda daugiau laiko pasigaminti maisto namuose. Be to, šią tendenciją gali veikti ir dalies šios grupės žmonių sumažėjusios pajamos, pasitraukus iš darbo rinkos“, – sako J.Dundulytė.
Mažesnės pajamos taip pat susijusios ir su retesniu tokių produktų vartojimu kaip sviestas, mėsa, paukštiena, žuvis, daržovės ir vaisiai, sūris.
„Minėti produktai gali būti rečiau vartojami dėl jų kainos, tačiau pastebime, kad mažesnių pajamų grupėje gyventojai kaip tik daugiau nei kitos grupės vartoja ir pusfabrikačių, nors jie laikomi santykinai brangesniais produktais, taip pat tirpių sriubų, makaronų paruoštukų ir pan. gaminių“, – dėmesį atkreipė ekspertė.
Skirtumų yra ir analizuojant vyrų–moterų mitybą. Vyrai kone dešimtadaliu mažiau valgo vaisių ir daržovių, varškės, košių, bet daugiau nei moterys valgo baltos duonos, dešrų ir dešrelių, pusfabrikačių.
Tyrimas buvo atliktas 2020 m. vasario–balandžio mėnesiais, apklausti 1799 Lietuvos gyventojai, kurių amžius siekė nuo 15 iki 74 metų.
