Sveikatos specialistai perspėja, kad toks požiūris trumparegiškas, o sparčiai plintantis savigydos virusas gali turėti labai rimtų pasekmių.
Populiarėja savigyda
Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Šeimos medicinos klinikos vadovas, profesorius Leonas Valius sako pastebintis, kad Lietuvoje žmonės veikiau pasitiki internete randama informacija apie sveikatą nei specialistų rekomendacijomis.
„Šiais laikais informacijos tiek daug ir taip lengvai prieinamos, kad kyla pagunda užsiimti savidiagnostika ir savigyda. Žinoma, kuo žmogus kritiškiau ir nuosekliau mąsto, prisiima atsakomybę už savo sveikatą ir ja rūpinasi, tuo rečiau jis girsis ir didžiuosis, kad niekada negulėjo ligoninėje ar kad savo šeimos gydytojo nepažįsta. Nes iš tiesų čia girtis nėra kuo“, – įsitikinęs profesorius.
Pasak jo, nėra ir universalių, visiems tinkamų profilaktinių tyrimų komplekto. Tačiau vienas dalykas yra universalus.
„Net jei nieko neskauda, atrodo, kad esate sveikas, kartą per metus apsilankykite pas savo šeimos gydytoją, pasikalbėkite su juo ir paaiškės, kokius tyrimus rekomenduojama atlikti, kokia jūsų sveikatos būklė. Juk paties žmogaus pareiga saugoti savo sveikatą, joks gydytojas už jus to nepadarys“, – sako prof. L.Valius.
Jo teigimu, informacijos ir žinių apie sveikatą semtis būtina, tačiau tik iš patikimų specialistų, o ne užsiimti savidiagnostika ar savigyda prisiskaičius internete.
„Deja, bet tokių atvejų, kai žmonės patys sau ligas diagnozuoja ir patys jas gydo su specialistais visiškai nepasitarę, tikrai pasitaiko. Keisčiausi archainiai gydymo metodai, nenoras konsultuotis, nepasitikėjimas gydytojais ir baimė tirtis tikrai nėra jokia išeitis“, – įsitikinęs jis.
A. Pauliukevičius: pokyčius pradėkite nuo mitybos
Parodoje dalyvaus ir sveikos gyvensenos paskaitas ves du kartus Europos kultūrizmo čempionu tapęs fitneso treneris Andrius Pauliukevičius. Jo teigimu, žmonės itin aktyviai ieško ne tik informacijos apie sveiką gyvenseną, bet ir nori išgirsti konkrečių praktinių patarimų nuo ko pradėti.
„Jeigu žmogus ankščiau sveika gyvensena visai nesirūpino, tai pirmiausia reikėtų bent šiek tiek sugriežtinti mitybą. Pirmi žingsniai galėtų būti cukraus ir greito maisto atsisakymas. Ne mažiau svarbus ir dienos ritmas. Tad jei darbo-poilsio režimas buvo labai padrikas, žmogus dažnai naktinėdavo, pradžiai užtektų nusistatyti pastovų laiką, kada vėliausiai einama miegoti“, – pirmuosius žingsnius sveikos gyvensenos link vardija specialistas.
Fizinio aktyvumo tipą bei krūvį jis taip pat rekomenduoja rinktis itin atsakingai, o niekada aktyviai nesportavusiems turi svarbių, moksliniais tyrimais patvirtintų žinių.
„Tiems, kurie iki tol gulėjo ant sofos, pradžiai tinka ir paprastas ėjimas lauke, vėliau pereinant prie sunkesnių treniruočių. Svarbu, kad fizinio aktyvumo lygis būtų didinamas palaipsniui, parengiant organizmą.“, – pastebi treneris A.Pauliukevičius.
Pirmi žingsniai galėtų būti cukraus ir greito maisto atsisakymas. Ne mažiau svarbus ir dienos ritmas.
Leidinyje „Journal of the American College of Cardiology“ publikuoto tyrimo rezultatai rodo, jog labai intensyviomis treniruotėmis savo fizinio aktyvumo stygių bandantys kompensuoti žmonės gerokai padidina traumų riziką treniruočių metu.
Tokių treniruočių metu kūnas nualinamas, nuovargis gali būti juntamas net kelias dienas, be to susilpnėja imunitetas.
„Dažnai galvojama, jog vien treniruotėmis, sportu galima sutvirtinti kūną ir jaustis puikiai, tačiau labai svarbu suvokti, jog nekeičiant mitybos tai neįmanoma“, – pastebi jis.
Todėl šeštadienį apsilankiusieji parodoje „Baltmedica 2017“ galės laimėti asmeninį A.Pauliukevičiaus sudarytą mitybos planą, kuris taps puikia paskata pradėti gyventi sveikiau ir dar labiau rūpintis savimi.
Parodoje „Baltmedica 2017“ rugsėjo 21–23 d. taip pat laukiami visi, kuriems rūpi savo ir artimųjų sveikata, kurie domisi ir seka sveikatos naujienas, nori pasikonsultuoti su skirtingų sričių specialistais. Tik čia vyks atviros paskaitos, seminarai bei diskusijos, produktų pristatymai, sveikos gyvensenos patarimai bei nemokami sveikatos tyrimai.
