Kodėl būtina kreiptis į specialistą
Pasak Vilniaus universiteto docento dr. Pauliaus Skruibio, mintys apie savižudybę susijusios su žmogaus savijauta. Jos neatsiranda iš niekur.
„Atsiranda prislėgta nuotaika, nerimas, nebepatinka ir nedomina tai, kas anksčiau patikdavo, žmogus ilgai negali užmigti arba anksti atsibunda. Taigi pasireiškia simptomai, kurie rodo, kad gyvenimas dėl tam tikrų tampa nemielas. Tuomet žmogus pradeda galvoti – kažkas mano gyvenime ne taip. Gal įtampa darbe, gal kažkas blogai santykiuose, ir jis bando tuos dalykus spręsti.
Tuo metu jam gali kilti mintis, kad problema ne tik išoriniuose dalykuose, bet ir vidiniuose, t. y. pradeda analizuoti, koks jo santykis su tuo, kas vyksta išorėje, kaip jis jaučiuosi dėl to. Tokiais momentais žmogus galėtų pagalvoti, kad verta apie visa tai pasišnekėti su specialistu, kuris gali padėti pamatyti visus šiuos dalykus iš šalies. Aš bent jau labai rekomenduočiau tai padaryti“, – teigė psichologas.
Kaip specialistas gali padėti
Pasak jo, žmogui nekyla mintis kreiptis į specialistą dažniausiai ne todėl, kad atrodo viskas beviltiška, o todėl, kad jis mano, jog reikia kažką konkrečiai keisti gyvenime, o ne kalbėtis su specialistu. Tačiau tai nėra teisingas sprendimas, kadangi pats žmogus jau nesugeba tinkamai kontroliuoti situacijos ir kuo ilgiau ši būsena tęsiasi, tuo sudėtingiau iš jos išlipti.
Svarbiausia atminti, kad savijauta – pokyčiams paslankus dalykas, o mintys apie savižudybę – tik mažytė visų mūsų minčių dalelė.
Pašnekovo teigimu, iš pradžių mintys apie savižudybę atsiranda tik kartais, bet kuo daugiau nusivylimo kaupiasi, tuo labiau atrodo, kad ir su tavimi kažkas negerai, ir su aplinkiniais, ir niekada nebus geriau.
Dėl sutirštėjusios nevilties atrodo, kad padėti jau niekas negali, juk specialistas gyvenimo sunkumų nepašalins. Taip, išorinių dalykų jis nepašalins, bet padės susivokti ir keisti savo santykį su jais, išlipti iš nevilties ir depresijos būsenos, o tuomet ir su išorinėmis problemomis bus lengviau susitvarkyti. Mat pasikeis mąstymas.
Pirmoji įstaiga, į kurią reikėtų kreiptis
Pasak P.Skruibio, pirmasis pasirinkimas, ieškant psichologinės pagalbos, yra Psichikos sveikatos centras, kuris paprastai būna prie kiekvienos didesnės poliklinikos (informaciją galite rasti čia). Jei tokio centro vietoje nėra, šeimos gydytojas gali nurodyti, su kokiu centru įstaiga bendradarbiauja, ir nukreipti į jį. Čia teikiama psichologinė pagalba yra nemokama.
Psichikos sveikatos centre dirba tiek psichologai, tiek psichiatrai. Psichologas gydo pokalbiu, psichiatras – vaistais ir pokalbiu. Taigi žmogus gali pasirinkti, nuo kurio specialisto pradėti. Tai nėra labai svarbu, svarbu, kad jis į kurį nors iš šių specialistų kreiptųsi, galbūt netgi rinktųsi tą specialistą, pas kurį galima greičiau patekti, o pastarasis, jei matys, kad žmogui užtenka tik psichologo, ar, atvirkščiai, be vaistų nieko čia nepadarysi, nukreips pas kolegą“, – teigė pašnekovas.
Jei reikia specializuotos pagalbos
Būtent Psichikos sveikatos centro specialistai yra pirmoji ir pagrindinė grandis, galinti žmogų nukreipti toliau, jeigu jam reikia labiau specializuotos pagalbos. Pavyzdžiui, šiuo metu psichiatrijos stacionaruose be individualių psichologų ir psichiatrų konsultacijų teikiamos dienos stacionaro paslaugos, taip pat veikia įvairios psichoterapinės grupės.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre 2016 m. įkurtas Savižudybių prevencijos skyrius, kuriame konsultuojami aktyvių minčių apie savižudybę turintys, bandę nusižudyti bei artimojo savižudybę patyrę pacientai. Sutinkant pacientui, jų artimiesiems suteikiama daugiau informacijos apie savižudišką elgesį, jo ypatumus, aptariama, kokia artimojo pagalba gali būti reikalinga.
Savižudybių prevencijos skyriuje taip pat atliekama atvejo vadyba: išrašant pacientą, kuris buvo gydomas po bandymo nusižudyti, duomenys perduodami jo psichikos sveikatos centrui, sutariama konsultacija su jo psichiatru ar psichologu per artimiausias 5 darbo dienas. Taip pat vyksta palaikomoji grupė, kurią gali lankyti skyriuje gydymą baigę pacientai. Tokiu būdu užtikrinamas psichoterapinio ir psichiatrinio gydymo tęstinumas.
Kur rasti anoniminę pagalbą
Pasak P.Skruibio, rajonuose, kur psichologinė pagalba nėra taip lengvai prieinama kaip miestuose, žmogui gali labai padėti seniūnijos atstovai.
„Man teko susidurti, kad seniūnijos parūpina žmogui net transportą, kad jis galėtų nuvykti konsultacijai. Taigi visada galima išspręsti problemą, svarbu žinoti, kad aplinkiniai žmonės padės ir nebijoti į juos kreiptis pagalbos“, – patarė pašnekovas.
Taip pat daugelis bent jau privačiai dirbančių specialistų teikia konsultacijas per Skype programą, ypač tais atvejais, kai žmogui fiziškai sudėtinga ateiti pas specialistą. Šis būdas kaip tik tinka atokių rajonų gyventojams, taip pat juo naudojasi emigrantai. P.Skruibio teigimu, tai taip pat pakankamai efektyvi pagalbos priemonė.
Vilniuje, Centro poliklinikoje, yra prieinama nemokama anoniminė pagalba, kuri teikiama visą parą. Čia galima kreiptis po darbo valandų ir savaitgaliais.
„Svarbu, kad tai anoniminė pagalba. Tai reiškia, kad žmogui nereikia būti registruotam Centro poliklinikoje. Jei žmonės abejoja, nedrįsta kreiptis į specialistą, bijo kokių nors įrašų ligos istorijoje, nors ta baimė perdėta, jie gali pasikonsultuoti anonimiškai.
Pagalba telefonu
Taip pat svarbų darbą atlieka emocinės paramos telefoninės linijos. Labai džiugu, kad šiandien, skirtingai nei prieš kelerius metus, į jas jau įmanoma prisiskambinti. Kartais to pokalbio žmogui ir užtenka, kad jis pradėtų spręsti savo problemas, gautų postūmį kreiptis į specialistus, kadangi savanoriai visada pataria tai padaryti“, – aiškino psichologas.
Surasti šių tarnybų kontaktus tikrai nėra sudėtinga. Įrašius į google paiešką „pagalbos linija“, išmes bent keletą variantų. Taip pat galima prisiminti tinklapį klausau.lt, kuriame pateiktas išsamus jų sąrašas su darbo laikais. Pagaliau informacinė tarnyba 118 taip pat suteiks jų telefonus.
Kaip situaciją keičia žinojimas
„Galima pasidžiaugti, kad tuose šalies rajonuose, kurie skiria dėmesio savižudybių prevencijai, vykdo mokymus, kaip atpažinti savižudybės rizikos ar kitų problemų ženklus, į tuos mokymus įtraukia seniūnijų darbuotojus, gydytojus, policijos pareigūnus, mokytojus, besikreipiančiųjų į specialistus skaičius auga.
Vienas iš pavyzdžių – Kupiškio rajonas, kuriame pagal statistiką buvo daugiausiai savižudybių. Kai žmonės pamato specialistus, kai jie kalbinami gyvai, kai jiems asmeniškai paaiškinama, kur jie galėtų kreiptis, kreipimųsi skaičius išaugo dėl visų psichologinių problemų, nebūtinai susijusių tik su savižudybės rizika. Ir tokių savivaldybių, dirbančių šia linkme, daugėja“, – svarstė pašnekovas.
Kodėl verta apie savo problemas kalbėtis su kitais
Svarbiausias šių mokymų rezultatas, kad šiuos vadinamuosius vartininkų mokymus praėję įvairių sričių specialistai, pastebėję pavojingus signalus, nebebijo apie tai su žmogumi pasikalbėti, žino, kaip rekomenduoti pagalbą. Taigi žmogui pirmas kontaktas įvyksta ne su specialistu, o su jį rekomendavusiu žmogumi. Ir šis gyvas, asmeninis kontaktas yra labai veiksmingas. Jis keičia požiūrį, kad kreiptis į psichologą yra gėda.
Taigi nedrįstant patiems eiti pas psichologą, padrąsinimo tai padaryti, informacijos, kur kreiptis, galite gauti pasišnekėję net su artimai nepažįstamais žmonėmis.
Svarbiausia atminti, kad savijauta – pokyčiams paslankus dalykas, o mintys apie savižudybę – tik mažytė visų mūsų minčių dalelė. Pastaraisiais metais savižudybių prevencijos srityje mūsų šalyje įvyko daug pokyčių – turime tikrai kvalifikuotus specialistus, mokančius dirbti su šia tema, o jeigu nedrąsu padaryti pirmą žingsnį pačiam, visada galima pasikalbėti su aplinkiniais, kurie šiandien taip pat turiu daug žinių šiuo klausimu.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
Daugiau informacijos apie tai, kur galite kreiptis pagalbos
Vilniaus mieste - ČIA
Kauno mieste - ČIA
„Vaikų linija“
„Jaunimo linija“
„Vilties linija“
„Pagalbos moterims linija“
„Linija Doverija“
Tel.: 8 800 77 277
